HYRJE | HISTORI | LETĖRSI | FOTOGRAFI | LAJME | INFO | RRETH NESH |     FJALA e LIRĖ


Kontakto: [ ] ose [ Kontakti ]

 
  [ Prapa ]


Parathėnie pėr “Atdheu nė zemrėn e njė mėrgimtari”

-- nga Tomė Mrijaj, New York, 2007

Tomė Mrijaj Vitet e para tė shekullit XXI, nė gjirin e komunitetit tė madh shqiptaro - amerikan, po shoqėrohen me botime librash, pėr emigrantėt e parė ose atyre, qė ende jetojnė e punojnė nė shtete tė ndryshme tė ShBA-sė.
Rendja mbas kėrkimeve serioze e thellėsisht shkencore, do tė ishte njė pikė e mirė mbėshtetėse nė hartimin e enciklopedive tė ardhshme mbarėshqiptare, qė pėr fat tė keq mungojnė midis nesh.
Shumė shtete tė Evropės e ShBA-sė, kanė botuar me kohė serinė e volumeve, qė i pėrkushtohen njerėzve. Ata bėnė emėr tė madh nė botė, pavarėsisht nga rraca, ngjyra, nacionaliteti e seksi. Kjo mė vonė, do t’i hap rrugėn analizave e gjykimeve tėftohta tė paanshme, e parė si njė kėrkesė rigoroze shkencore.

Eshtė e vėshtirė tė mbulosh emocionet, qė burojnė nga leximi librit: “Atdheu nė zemrėn e njė mėrgimtari”(New York, 2006), tė cilin, e keni nė dorė, me thjeshtėsinė e tė shkruarit nga publicisti e studiuesi i komunitetit Klajd Kapinova. Libri, vjen mbas serisė sė botimeve, qė po shkruhen nė fushėn e hulumtimeve tėfamiljeve emigrante, qė u vendosėn nė gjysmėn e dytė tė shek. XX nė ShBA. Ky jetėshkrim, mė krijoi emocione tė veēantė, shoqėruar menjė ndjenjė krenarie, qė ēliron mall e kujtime pėr Kosovėn, malėsorėt fisnik metradita dje dhe sot. Pjetėr Smajlaj, ėshtė njė hotian i mbrujtur me visarin e traditės sė vendlindjes, ku, gėrshetohen genet e prindėrve nga Kelmendi me Hotin e Malėsisė sė Dedė Gjon Lulit. Autori, ka hulumtuar materiale nė libra, revista e gazeta. Ka udhėtuar nė Detroit, duke intervistuar nė jetėn e gjallė tė njerėzve, qėkanė pėrjetuar e njohur historinė, pėrcjell nė fise e brezni. Vepra, ka vlera njohėse, pėrshkruese e informuese, nėpasqyrimin e gjithēkaje, qė ka arritė tė njohė e mėsoj autori.

Ajo ėshtėshkruar me njė ritėm e frymėzim. Lexuesit i duket, se pėrjeton ngjarjet e jetėshkrimit. Ai ėshtė dėshmitarė okularė, nė rrėfimet origjinale tė familjesSmajlaj e ardhur nga Malėsia. Jetėshkrimi, nuk pėrshkruan udhėn e emigracionit tė PjetėrKolė Smajlaj me familje, por nė te jepet historia e njohjes me fytyrat endritshme tė komunitetit nė emigracion, pėrmes gjuhės sė rrėfimit, qė ofronvlera tė veēanta, e parė nė kėndvėshtrimin e ri tė autorit. Lexuesi njihet me Malėsinė nė tėrėsi dhe djelmninė e trevėsnė veēanti, ndoshta unikale nga pikėpamja historike, etnokulturore, virtytet, ku, besa, mikpritja, fjala e dhėnė, nderi, familja si njė celulė e shenjtė, solidariteti njerėzor, morali, respekti pėr njeri tjetrin dhe gjėnė (pronėn) etjetrit etj., janė elemente esencialė, qė i kundron hap mbas hapi.

Mėnyra e re e hulumtuesit e pėrshkruari, pasuron tė vėrtetat historike, pėrmes vleravedokumentare tė dhėnė nga njė auditor i gjėrė pjesėmarrėsish. Kjo e bėn mėtėrheqės librin, duke pėrshkruar ndėr vite historinė, pėrmes fotove, kujtimevetė bashkėkohėsve, arkivit tė familjes Smajlaj, shtypi shqiptaro - amerikanėetj.Arratisja e Smajlajve nga Malėsia, pėr arsyen epėrndjekjeve tė para, qė po bėnte rregjimi komunist nė Shqipėri e Kelmend nėveēanti nė vitet 1945 - 1946, ėshtė e mbushur me tė papritura, qė mund tėpėrfundonin me tragjedi. A nuk humbėn jetėn, mes telave me gjemba e minave nėkufi, shumė familje e tė rinj tė guximshėm, tė cilėt, nuk mundėn tė kalonin nėbotėn e lirė nė Perėndim!?Unė jam njė bashkėemigrant, qė 28 vite mė parė braktisa medhimbje Kosovėn, pėr arsye tė pėrndjekjeve sistematike tė rregjimit serb. Kjomė bėri, qė ta lexoj me kurreshtje e interesim tė veēantė dorėshkrimin epėrgatitur nga autori. Ai ka gjurmuar me pasion ēdo gjurmė tė pėrsonazhit tė tijtė shpėrndarė andej – kėndej, duke e ofruar nė jėtėshkrim jo si qėllim nėvetvete, por tė shkrirė me jetėn e malėsorėve tė Hotit e Kelmendit, udhėn evėshtirė tė emigracionit nė vende tė huaja, tė mallit pėr Atdheun. Biografi gjurmimet e rrėfimet gojore, i ka gėrshetuarbrėnda strukturės sė veprės, tė shkruar rrjedhshėm, me frymė historike e stiltė spikatur publicistik, ku, nuk mungon filli i pastėr kristian e human.

Kujtimet e njė jete qė s’harrohen zbulohen, duke lexuarpunėn e qėmtuar me kujdes si bleta punėtore, pasurinė e pamat tė kujtimeve nėdinamikėn e tyre. Kėtė detyrė, ai e bėri ditė pėr ditė me diktofon dhe bllokune shėnimeve. Autori, ka kristalizuar librin e ofruar kėndshėm nė kohė ehapėsirė. Tek ndjek gjurmėt e historisė sė familjes dhe mbijetesėn epėrsonazhit kryesor Pjetėr K. Smajlaj (1941), nuk ke sesi tė mos ndjesh kėnaqėsi e krenari, pėr mbijetesėn shėmbullore tė bijve malėsorė. Historia e tyre, ėshtė e mbushur me tramvaje, sipjesė e historisė dhe jetės sė familjeve tė Hotit e Kelmedit. Eshtė ky shkaku, qė mė bėri tė formuloj pak rreshta nė vendtė hyrjes pėr jetėshkrimin nė fjalė, duke cekur disa maja tė historisė, qė ruannė vetvete familja Smajlaj, e mbushur pėr 52 vjet me episode interesante, ngjarje, pėrsonazhe, pėrsonalitete shqiptare dhe tė huaja. Shqiptaro – amerikani Pjetėr K. Smajlaj, ka pasur fatin enderin tė njihet e jetojė pranė me njerėz tė njohur e tė panjohur mė parė, nėudhėn e vėshtirė tė emigracionit nė Evropė e ShBA.

Pjetrin, ka shumė vite qė e njoh nga afėr, ndonėse kemilindur nė vende tė ndryshme (Hot e Kosovė). Personaliteti i tij, mė ka tėrhequrpėr thjeshtėsi, butėsi, tolerancėn, kulturėn, mikėpritjen, bujarinė, njėbesimtar i devotshėm, me fjalė pak e punė shumė, vendosmėrinė pėr t’i ēuargjėrat deri nė fund, si njė familjar e prind i kujdeshėm. Pėrsonazhi, mbartė mbi supe pėrvojėn e pasur tė jetės nėemigracion, vetitė e larta tė malėsorėve kreshnike, qė ruajnė traditėn emikpritjes, besės, burrėrisė, odave me kuvendet e njohura tė burrave. Kėtu, kanė zanafillėn kryengritjet e njėpasnjėshme, kundėrpushtuesve tė ndryshėm, qė prekėn trojet e larė pėrherė me gjakun e bijve tėvet. E mbi kėtė rrėke gjaku trimash, u vendos liria. Biografi, ėshtė pėrpjekur nė mėnyrė reale tė japportretin e mėrgimtarit tė thjeshtė arbėror, tė shkruar me ndjeshmėri epėrgjegjėsi. Kėtu ndėrthuren hijshėm burimet e shumta dokumentare e shkrimore, kujtimet dhe artikujt tė ofruar natyrshėm.
Nėse janė harruar ngjarje e personashumė tė rėndėsishėm, kjo nuk ia ulė vlerat librit. Lavdia e tyre ėshtė shumėmė e madhe se e librit modest.

Shkoder.net... - Fjala e Lirė | Tė drejtat e rezervuara