Nga periferia (9)
POSTET E KONTROLLIT
-- nga Sabit Rrustemi
Njė "sėmundje" e pashėrueshme nė Kosovė (dhe sigurisht jo vetėm nė Kosovė) edhe mėtutje mbetet ngarkimi me mė shumė poste publike i njė personi, pavarėsisht zotėsisė sė tij profesionale, apo tė qenit kuadėr deficitar.
Kjo dukuri e keqe e shoqėrisė sonė, e trashėguar nga sisteme moniste e totalitare, ditė e mė shumė po pėrqafohet dhe po shtrihet prej figurave publike nė shoqėrinė e gjerė kosovare si njė "sėmundje" e preferueshme, madje edhe e dėshirueshme e, besa edhe e pėrqafueshme, shkaku i pėrfitimeve qė normalisht po rrjedhin, qoftė nė aspektin financiar apo edhe nė apsektin e tė qenit i "pazėvendėsueshėm", bie fjala pėr institucionin, subjektin apo grupin e interesit.
Tashmė sikur ėshtė bėrė rregull qė njė person me pozitė tė lartė politike e institucionale tė jetė sėpaku nė katėr-pesė pozita kyēe, pak nga ambicja e tij e, pak edhe nga mėtimi i atyre qė e propozojnė pėr ta siguruar njė mirėqenje financiare pėr veprimtarinė tė cilėn e zhvillojnė.
Njė kryetar partie me ndikim, sot, fjala vjen, fare lehtė mund tė vijė nė pozitėn e kryetarit tė vendit apo tė shefit tė qeverisė dhe t'i mbajė qė tė dy pozitat. Apo nėnkryetarėt e subjekteve politike, gjithashtu mund t'i kenė nga dy e mė shumė pozita tė larta udhėheqėse e madje edhe tė pėrfaqėsohen nė ndonjė bord drejtues deri edhe nė bordet sportive dhe fare tė mos skuqen apo larg mensh. Tė kujtohen pėr tė liruar vend edhe pėr dikė tjetėr, gjithnjė nė emėr "tė njė besimi qė poi a jep shoqėria, grupi apo subjekti tė cilin e pėrfaqėson.
Kjo "sėmundje" qė e thamė fillimisht, nuk ėshtė pjellė vetėm e kėsaj kohe moderne, nga nivlete e larta tė shtetit - qendrės, po shtrihet apo edhe ėshtė shtrirė (thėnė mė drejtė) edhe nė nivele lokale dhe, s' ėshtė aspak befasuese tashmė kjo sepse po e sheh rrushi rrushin atje lart dhe po piqet edhe kėtu poshtė.
Pėr tė qenė mė konkret, kjo dukuri qė unė po ė cilėsoj si "sėmundje" duke i pėrdur madje dhe thonjėzat, anise diku ėshtė rregulluar me akte normative, qoftė ajo rregullore, kornizė apo edhe kushtetutė, po kultivohet dhe zhvillohet pikėrisht nga kreu i shtetit.
Kryetari i vendit z. fatmir Sejdiu ėshtė njėkohėsisht edhe kryetar partie, pėrkundėr faktit se kėtė ia ndalon edhe Korniza kushtetuese qė ende ėshtė nė fuqi. I njejti, pėrkundėr faktit se madje me profesion ėshtė edhe jurist (bile doktor i shkencave juridike) nuk e ka parė tė udhės asnjėherė ta respektojė kėtė normė juridiike tė cilėn edhe vetė e ka formuluar apo ėshtė bashkėautorė i saj. A, nuk dėnjon t'i ftojė qytetarėt pėr ndėrtimin e njė shteti ligjor, pėr respektim tė rendit juridik etj. Ndėrsa vetė i pari i shkelė kėto norma qė, dje ēuditėrisht nuk ju lejuan as presidentit historic tė Kosovės, dr.Ibrahim Rugovės.
Ndėrkombėtarėt, tė cilėt madje me ultimatum e detyruan Rugovėn tė pėrcaktohej pėr njėrėn nga kėto dy pozita, tash kur ėshtė nė pyetje z. Sejdiu, i mbyllin sytė, bėhen tė shurdhėr dhe fare nuk parashtrojnė ultimatume.
Pėr ēudi, as kryopozitari i deridjeshėm qė sot drejton qeverinė e Kosovės, z. Hashim Thaēi, fare nuk intrigohet nga ky fakt qė, kryetyari i vendit ka edhe njė psot tjetėr public dhe mė kėtė then njė parim kushtetuesė (qoftė edhe kornizė) sepse nuk pėrfaqėson unitetin e popullit.
Ai tashmė nuk reagon sepse edhe vetė ėshtė njėkohėsisht kryetar partie, madje-madje edhe deputet nė Kuvendin e Kosovės dhe, mund tė arsyetohet se kėtij bile nuk ia ndalon as korniza e as kushtetuta.
Si i pari, ashtu edhe i dyti, duke qenė se vetė mbajnė me shumė se njė post publik, nuk kanė tė drejtė (nėse jo ligjore) atėherė sėpaku morale, qė kėtė t' jua ndalojnė apo stopojnė edhe bashkėpartiakėve, tė cilėt, gjithashtu nuk kanė mbetur keq apo mangut me poste.
Si udhėheqja e ngushtė e LDK-sė, ashtu edhe ajo e PDK-sė janė tė mbingarkuara me posted he vende pune sa, edhe po t'i kishin nga tre-katėr asistentė , zor t'i pėrthekojnė krejt punėt qė nė njė mėnyrė ju kanė besuar, pėr t'mos thėnė uzurpuar sepse mund tė hatrohen.
Nė LDK-sė (si parti qė kjo sėmundje e shumė posteve ėshtė ntrashur sė tepėrmi dhe prej gjatė kohe), pėrveē Sejdiut, nėnkryetari i parė, Eqrem Kryeziu, si deputet qė ėshtė gėzoi privilegjin tė jetė edhe nė kryesinė e Kuvendit (deri vonė edhe shef i Grupit parlamentar) si dhe njėkohėsisht edhe kryetar i degės sė kėsaj partie nė Prizren. Pa ia gjurmuar edhe ndonjė post tjetėr apo pozitė pune, sepse edhe kėto mjaftojnė pėr tė parė se "vogėlsia" e tij ėshtė tepėr e fortė dhe duron edhe poste tjera, keq nuk kanė mbetur edhe pasuesit e tij, nėnkryetarėt e tjerė.
Nė PDK, gjithashtu, pėr t' mos i pėrmendur krejt me emra, mbi gjysma e kryesisė njėkohėsisht janė edhe nė qeveri e, edhe nė parlament. Madje edhe nė vende tjera pune , si anėtarė bordesh, udhėheqės komisionesh apo edhe profesorė universiteti.
Njė vendim qeverie, pėr tė cilin u bė shumė bujė kur u aprovua (si pėrmes shtypit ashtu edhe propogandės nėpėr strukturėn partiake) tashmė thuaja ėshtė heshtur fare sepse I njejti nuk u zbatua asnjėherė. Ai vendim ua ndalon pagėn e dytė kėtyre zyrtarėve tė lartė qeveritar po, jo edhe mėditjet e Kuvendit apo honororate e majme qė i marrin nga pozitat dytėsore e tretėsore ku gjenden apo janė deleguar qoftė si rezultat i profesionit, i partisė apo edhe i postit ministror.
Pasurimi i tepruar me mė shumė poste, pėr momentin pėrpos qė pot a jep statusin e tė pazėvendėsueshmit, njėkohėsisht pot a jep edhe mundėsinė e kontrollit mbi subjketin apo institucionin apo edhe grupin e interesit tė cilin e udhėheq apo brenda tė cilit je dhe ushtron ndikimin.
Nė rrethanat kosovare, kjo dukuri ėshtė ndėr mė negativet, besa edhe mė korruptivet dhe, pėrveē qė sforcon kontrollin, krijon edhe monopolin dhe, deri mė sot nuk po del njė bir nėne, qoftė vendor apo ndėrkombėtar qė ta stopojė apo rregullojė si duhet.
Kėt gjė nuk po e bėjnė as edhe votuesit kur po ju jepet mundėsia, sepse tė njejtit, njėkohėsissht pėrmes tė qenit nė kėto pozita, kanė siguruar edhe sistemin e kontrollit dhe rrjetin qė kontrollon kėtė system. Andaj votove si votove, sistemi i kontrolluar, gjėrat i rregullon sipas qejfit tė tė fortit dhe, kjo tashmė ėshtė e parė edhe prej hėne.
Andaj e kemi edhe kėtė gjendje qė e kemi.
Pėrderisa nuk ndėrgjegjėsohemi pėr ta zotėruar vetėm njė post dhe pėr t'u ulur vetėm nė njė karrige dhe, pėrderisa nuk hapemi edhe ndaj shumė tė tjerėve qė po presin nė rend pėr tė kontribuuar pėr kėtė shtet, vėshtirė e kemi pėr t'u ngritur nė kėmbė si duhet e, larg asaj pėr tė ecur si duhet.
Mos lirimi i posteve nga kėta zotėrinj si dhe heshtja jonė si shoqėri (meqė nuk mjaftojnė vetėm reagimet sporadike) janė edhe njė dėshmi mė shumė se jemi larg gjithėpėrfshirjes dhe ndarjes sė barabartė tė kulaēit me ata, pėrmes tė cilėve jemi ngritur nė kėto pozita, larg premtimeve pėr dhėnien e mundėsisė edhe tė tjerėve qė kanė bashkėecur dhe bashkėvepruar me kėta njerėz qė sot mbajnė mė shumė se dy poste, larg parullave nėpėr fushata dhe, edhe mė larg ndėrtimit tė njė shoqėrie tė mirėfilltė demokratike dhe tė njė shteti pėr tė cilin kaq shumė kemi gjakuar, pa le tė jetė edhe mė i riu apo mė i vjetri i botės.
Ata qė duhet tė reagojnė, po ngurojnė. Ata tė paktq qė kanė reaguar apo qė mund tė reagojnė, nuk po kanė fuqi t'i ndryshojnė kėto rrjedha devijuese. Ndėrsa postagjinjtė e Kosovės vazhdojnė jetėn e tyre politike e institucionale duke u ngritur, ndejur dhe duke u pasuruar nė kurrizin tonė.
Gjilan, 24 Prill 2008