HYRJE | HISTORI | LETĖRSI | FOTOGRAFI | LAJME | INFO | RRETH NESH |     FJALA e LIRĖ


Kontakto: [ ] ose [ Kontakti ]

 
  [ Prapa ]


LETĖR MUA -- nga Engjėll KOLIQI

Engjėll Koliqi Garlate (LC), 4 qershor 2008

Mirė se tė gjen kjo letėr e ime o Engjėll Koliqi! Tė shkruaj me keqardhje, edhe kėsaj here nga toka e huaj e nė tokė tė huaj. Edhe kėsaj here tė shkruaj pėr probleme tonat, por edhe pėr probleme tė pėrgjithshme.

Ti, o bir i Tokės sė Dardanisė, edhepse larg truallit tėnd, nė asnjė ēast tė mos ndjehesh i vogėl, sepse shqiptarėt tashmė janė tė dėshmuar nė botė si njė popull i madh dhe shumė fisnik. Kudo nė kėtė botė tė ndjehesh i sigurtė dhe aktor i parė e regjisor i mrekullisė, sepse ke nė dorė aktet e dėshmive, me vulė tė Shėn Konstantinit tė Madh, tė Shėn Niketė Dardanit, tė Shėn Florit e Shėn Laurit, tė Shėn Maksimilianit, tė Shėn Jeronimit, tė Lekė Dukagjinit, tė Gjergj Kastriotit – Skėnderbeut, tė Gonxhe Bojaxhiut – tė Lumes Nėnė Tereza...

Ec pėrpara e mos ndalo o Engjėll Koliqi. Le tė lehin qentė. Ti mos u mėrzit, sepse qentė e huaj lehin nga frika, kurse qentė tanė nga njėfarė xhelozie injorante. Madje, fjala jonė e urtė thotė: "Qeni qė leh, nuk tė han"! Nuk tė hanė dot kėta qenė qė lehin. Ec pėrpara me dritėn e dėshmive, qė vetė Zoti na e ka dhuruar e mos ndalo! Ec pėrpara nė udhėn e mundimshme, por shumė tė sigurtė tė mrekullisė, o Engjėll, sepse kjo ėshtė udha jonė, kjo ėshtė udha e domosdoshme! Vazhdo nė kėtė udhė, sepse e vetmja udhė e mrekullisė ėshtė ajo qė na shpie nė logun e suksesit.

"Lum ata qė besojnė pa parė", u tha Jezu Krishti apostujve, me rastin e dėftimit tė parė mbas ringjalljes! Prandaj, vazhdo o Engjėll e beso plotėsisht nė mrekullinė hyjnore! Vazhdo, se dalėngadalė do tė besojnė edhe ata mė skeptikėt. Do tė besojnė tė gjithė, sepse mrekullia do t'i sheshojė sukseset. Vazhdo, se nuk jemi larg logut tė mrekullisė. Sė shpejti do tė prajnė edhe lehjet e qenve dhe "qentė zhurmaxhinj" do tė shndėrrohen nė qenė rojtarė dhe besnikė...

Mos ndalo o Engjėll, sepse mrekullia hyjnore po na thėrret e po na pret! Mos ndalo, sepse tė gjithė duan tė na shohin tė kurorėzuar nė Fronin e Logut tė Krenarisė sė Dardanisė – nė Stubllėn Krenare! Mos ndalo, sepse atje, nė logun e mrekullisė na presin shumė nevoja e shumė halle. Duhet tė pėrballohemi me tė gjitha e me tė gjithė, pastaj me Fuqinė e Mrekullisė e me Bekimin e Zotit do ia dalim! Do e mbėrrijmė qėllimin tonė vullnetmirė!

Ec pėrpara me kėngė krenarie, sepse ke me veti mbarė farėn arbėrore dhe tė gjithė njerėzit vullnetmirė. Ec pėrpara me besė o Engjėlli Tokėsor i Dardanisė, sepse ke me veti ēetat e engjėjve hyjnorė, dritėn e sė vėrtetės dhe rrezet e Bekimit tė Zotit! Ec pėrpara e mos ndalo! Marsho me Dritėn e sė Vėrtetės drejt logut tė shenjtė tė mrekullisė, qė ėshtė mu nė zemėr tė Dardanisė! Ec pėrpara me Rrezet e Dashurisė, sepse nga mrekullia jonė, kjo botė pret ndryshimet historike.

Tė ecim e tė kėndojmė bashkė – me besė dashurie e me dritėn e sė vėrtetės ta ndėrrojmė botėn! Me fuqinė e mrekullisė do tė depėrtojmė anekėnd – nė mbarė gjithėsinė – me garanci tė sukseseve! Gėzuar!


Mesditė e artė e stinės sime

-- nga Engjėll KOLIQI

Garlate (LC), 6 qershor 2008

Njė gjė, qė tashmė tė gjithė e dijnė, ėshtė mė se e vėrtetė – nė kėtė jetė dhe nė kėtė botė asgjė nuk ndodh rastėsisht. Gjithēka ngjet ėshtė e programuar nga vetė Zoti, si kreator i historisė. Gjithēka vjen nė kėtė jetė, ėshtė element i pandashėm i historisė. Nė tė shumtėn e rasteve, gjithēka nė jetėn time ka ndodhur pėr ta bėrė njė histori gjithėpėrfshirėse, qė le tė kuptohet se gjithēka ka qenė, ėshtė dhe do tė jetė – duhet konsideruar si elemente tė domosdoshme tė historisė. Elementet e domosdoshme, qė tashmė janė vetė faktorėt e historisė, po mė vijnė mu nė kėtė mesditė tė artė tė stinės sime, nėse mund ta cilėsopjmė dhe ta quajmė kėshtu.

Nė mėngjes – i kapluar nė mesin e shumė vėshtirėsive e peripecive, nė mungesė edhe tė shumė lodrave fėmijėnore e tė elementeve jetėsore, megjithatė isha i qetė por edhe i dukshėm, nė rrafsh dhe mbi kodrina tė jetės – gjithandej nė vendin tim tė varfėr, por gjithnjė krenar – normalisht nė rrethanat tona, nė vorbullėn e mentalitetit tė atėhershėm oscilues, herė-herė edhe i pėrfolur dhe i konsideruar – herė shumė i huaj, herė i jashtėzakonshėm. Por, ajo qė ėshtė mė e rėndėsishmja, nė pikėn kryesore dhe vendimtare, gjithėherė i njohur dhe i pranuar.

Gjithė paraditėn e stinės sime, nė lėvizje - duke kaluar nė ēastin e fundit pengesa e barrikada, nga mė tė ndryshmet. Gjithnjė i pėrballur me shumė vėshtirėsi, por falė fuqisė sė mrekullisė, bekimit tė pamungueshėm tė Zotit dhe krenarisė sė pashmangshme nga tradita kombėtare e familjare, gjithėherė kam dalur faqebardhė dhe fitimtar. Edhe nė rastet mė tė vėshtira, edhe atėherė kur jam ndeshur drejtėpėrdrejtė me tė keqen, kurrė nuk e kam njohur urrejtjen as kurrė nuk i jam shmangur dashurisė. Dhe, mrekullueshėm, dashuria ka qenė ēelėsi i tė gjitha sukseseve nė paraditėn e stinės sime. Dashuria e pėrgjithshme – universale, megjithė traditat e shenjta kombėtare, mė kanė mbajtur gjithnjė tė fortė nė fronin e moralit dhe tė sukseseve, nė mbarė stinėn time, kudo qė jam ndodhur – nė tė gjitha pėrballjet e sidomos nė ēastet mė serioze.

Edhe tash, nė mesditėn e stinės sime kam hyrė me besė dashurie. Edhe tash, kur po pėrballem me shumė vėshtirėsi, pengesa e barrikada, nuk dorėzohem. Vazhdoj udhėn, megjithė qėllimet e mia vullnetmira, pa njohur kurrė lodhjen, as pa rrėshqitur kurrė nė grackat e urrejtjes. **Pra, as mesdita e stinės sime nuk e njeh as nuk do e njohė kurrė urrejtjen. E gjithė kjo mesdita ime do pėrfshihet dhe do lulėzojė nga rrezet e dashurisė, tė trashėguara nga traditat e shenjta kombėtare e familjare. Dhe, duke pasur parasysh gjithēka po ngjet nė hapat e mi, pėrgjatė kėsaj mesdite tė shenjtė tė dashurisė, mund tė konfirmoj se mesdita e stinės sime ėshtė plotėsisht e artė. Njė mesditė e artė qė i vlen shumė historisė, njė mesditė e artė qė, nėn rregullat e dashurisė, i jep shumė kėsaj bote dhe mbarė gjithėsisė, njė mesditė e artė qė ėshtė vetė historia ime, vetė historia jonė.

Sinqerisht dua qė kjo mesditė e artė e stinės sime tė jetė pikėnisja e historisė sė re, qė ndėrron botėn me dashuri. Dua tė jetė pikėnisja e njė udhe tė sigurtė, qė nuk njeh urrejtje, por qė me rreeze dashurie depėrton tej orbitės sė intereseve. Dua tė jetė njė pikėnisje e udhės sė gjatė e tė sigurtė – pa udhėkryqe interesesh as pa semaforė. Dua tė jetė pikėnisja e udhės sė sigurtė pėr mua, pėr ne dhe pėr tė gjithė. Mesdita e artė e stinės sime dua tė jetė fillimi i njė stine tė re, qė shėnon edhe fillimin e epokės sė dashurisė, jo vetėm nė botėn tonė por edhe nė mbarė gjithėsinė. Le tė jetė pra pikėnisja e lėvizjes sė fortė mbarėnjerėzore, e fillimit tė botės sė re, tė historisė sė re – tė botės sė dashurisė dhe tė historisė sė mirėfilltė tė arsyes, me epiqendėr nė besė dhe nė dashuri! Amen!


Njė kujtim…

-- nga Engjėll KOLIQI

Garlate (LC), 7 qershor 2008

Bisedonim ēdo ditė. Flisnim pėr shumė ēėshtje e pėr shumė probleme tė kėsaj jete. Shqyrtonim shumė mundėsi e mėnyra tė zgjidhjes sė problemeve. Pikėnisje e tė gjitha bisedave dhe e tė gjitha shqyrtimeve ishte besa e bazuar nė dashuri. Nė vazhdėn e bisedimeve tona u zbulua edhe qėllimi ynė vullnetmirė – qėllimi i pėrbashkėt pėr tė kontribuuar nė zgjidhjen e problemeve, qėllimi i pėrbashkėt pėr t'u vėnė nė shėrbim tė njerėzve, respektivisht tė mbarė njerėzimit – anekėnd botės, deri nė pambarim – nė mbarė gjithėsinė. Nė rrjedhėn e bisedimeve tona tė bazuara nė besė, bashkė zbuluam formulėn e ndryshimit tė botės, jashtė vorbullės e jashtė kufinjėve tė intereseve, zbuluam bashkė formulėn e dashurisė sė mirėfilltė njerėzore.

Nė ēastin e zbulimit tė pėrbashkėt tė formulės sė dashurisė, pėr tė ndėrruar botėn, njėzėri i brohoritėm fitores. Mė kujtohet si sot ajo ditė e bekuar. Mė kujtohet si sot ajo ditė e ndėrrimit tė moteve, ajo ditė qė me motin e ri, nė jetėn tonė solli ditėn e madhe tė ndėrrimit tė epokave. Mė kujtohen ato ēaste historike, kur bashkė vendosėm tė fillojmė, konkretisht, ndėrrimin e botės. Nuk e fshehnim dot krenarinė nė ēastet historike tė kėmbimit tė pėrshėndetjeve lamtumirėse me epokėn e kaluar tė intereseve dhe tė pėrgėzimeve e urimeve me epokėn e re tė dashurisė. Nuk mund ta fshehim krenarinė e pėrbashkėt, sepse ato ēaste tė ndėrrimit tė moteve u shndėrruan nė ēaste tė ndėrrimit tė epokave.

E pabesueshme, por e vėrtetė: kur bashkė e pamė triumfin e dashurisė, vetvetiu doli dhe u vulos vendimi historik – tė fillojmė menjėherė ndėrrimine botės me dashuri. Dhe ashtu u bė. Njėzėrit vendosėm t'i bėjmė hapat e parė. Menjėherė u vu nė lėvizje mekanizmi filozofiko-psikologjik i dashurisė dhe qė tė gjithė u hodhėm nė aksionin historik. Bėmė skuadrėn e parė vepruese dhe filluam me hapat e parė. Qė nė fillim falėnderuam Zotin, nė kultet fetare dhe vazhdojmė ta lusim e ta falėnderojmė gjithnjė. Vetė Zoti na e ka dhuruar fuqinė e mrekullisė, qė po na shpie drejt sukseseve tė garantuara. Vetė Zoti ka bekuar veprimtarinė tonė, ka bekuar dhe sheshuar dashurinė tonė, brenda sė cilės ėshtė fuqia e mrekullisė. Megjithė skepticizmin e atyre qė nuk besojnė, ne duke besuar sė pari nė Zotin e pastaj edhe nė mrekulli, po ecim pėrpara dhe po radhisim suksese tė panumėrta, nė seri. Me sukseset tona, qė e kanė origjinėn nė atė tė bekuarėn ditė tė ndėrrimit tė moteve, po avansojmė mrekullueshėm nė misionin tonė tė shenjtė tė ndėrrimit tė botės me dashuri.

Prandaj, ajo ditė e bekuar duhet tė kujtohet gjithmonė, duhet tė shėnohetsi ditė e artė nė historinė e re, si pikėnisje e ndėrrimit tė mrekullueshėm tė botės me dashuri. Nė ēdo hap tė jetės sonė – nė ēdo akt dashurie dhe nė ēdo ēast e pore veprimi duhet ta kujtojmė atė ditė tė bekuar. Duhet ta kujtojmėe ta madhėrojmė, t'i kėndojmė psalme e lavdi Zotit, qė na e ka dhuruar fuqinėe mrekullisė, qė nga ajo ditė e bekuar, sepse ajo ėshtė edhe pikėnisja e dashurisė sonė tė mrekullueshme, pikėnisja e epokės njerėzore tė dashurisė dhe ēelėsi i derės pėr tė hapur epokėn e mrekullisė. Le tė sheshoj krenaria jonė nė mbarė gjithėsinė! Gėzuar!


Mbas lehjes sė qenve...

-- nga Engjėll KOLIQI

Garlate (LC), 8-10 qershor 2008

Me ndėrmjetėsimin e njerėzvevullnetmirė, gjithēka u sqarua, kompetentėt marrin situatėn nė dorė, vringėllojn[ė ēelėsat e fatit dhe stinės sonė i hapen dyert e dashurisė. Pėrfundimisht ndėrron moti dhe nė historinė tonė merr udhė epoka e jetėsimit tė shpresėmirave, me Kushtetutėn e Dashurisė.

Hapat e parė nė historinė e re

Sapo kompetentėt kanlė marrė situatėn nė dorė, qenve zhurmaxhinj u tregohet vendi i tyre dhe qė tė gjithė sistemohen nėpėr shtėpizat e tyre, tashmė nė cilėsi tė pensionistėve. Nė pikat strategjike tė oborrit mbretėror, qė nė hapje tė epokės sė re tė mrekullisė, sipas normave ligjore tė dala nga kushtetuta e dashurisė, vėhen ata mė besnikėt, ata qė kuptojnė dhe vlerėsojnė domethėnien jetike tė kėtyre ndryshimeve. Tė gjitha e tė gjithė zėnė vendet e tyre dhe marrin detyrat e rolet specifike, nė procesin e ndėrrimit tė botės, me dashuri. Tashmė ėshtė gjithēka e qartė dhe e sigurtė – me festė madhėshtore po fillon epoka e re – epoka e mrekullisė me ligje tė dashurisė.

Gjithēka nė shėrbim tė dashurisė

Sikurse ne, tė gjithė tė ftuarit dhe tė ardhurit nė festėn e ndėrrimit tė epokave, tashmė e dijmė se po bėjmė hapat e parė nė epokėn e dashurisė, qė paralajmėron vargun e pambaruar tė mrekullive, nė shėrbim tė njeriut dhe pėrgjithėsisht tė njerėzimit. Secila e secili nga ne, aq sa mundemi e sa dijmė i pėrvishemi punės dhe fillojmė tė radhisim gurt' e fatit nė murin e mrekullueshėm tė dashurisė. Edhe moti ėshtė pėrmirėsuar. Edhe zogjtė e malit kėndojnė hareshėm e natyra kudo qesh – plot shendeverė.

Secili merr pėrgjegjėsistė dhe detyrat e veta nė ditėlumen e bekuar tė ndėrrimit tė epokave – tė caktuara, apo vullnetarisht tė pranuara. Tė gjithė janė nė lėvizje dhe me tė gjitha fuqitė fizike, shpirtėrore e intelektuale, duan tė japin kontributin e tyre. Sa i ka hije kėsaj dite tė madhe! Gjithēka bukur e pėrgatitur! Gjithēka duket e hareshme dhe ēdo kėnd i mbushur me vezullima. Gjithēka ėshtė vėnė nė lėvizje. Gjithēka nė epokėn e re qė po vjen, frymon dashuri. Pra, lirisht mund tė pohojmė se gjithēka ėshtė vėnė nė shėrbim tė dashurisė – edhe unė, edhe ti, edhe tė ftuarit tanė, edhe tė ardhurit tjerė, edhe qeniet tjera njerėzore aneklėnd botės, madje edhe qeniet jonjerėzore.... mbarė natyra duket e hareshme dhe e veshur me dashuri – nė tė gjith relievet.

Drejt konkretizimit...

Qė nė pragun e epokės sė madhe tė epokės sė re – me fuqi mrekullie, sikur na prek njė shkop magjik i fatit mua e ty – velenxa ime e amshuar – pėr tė na dhėnė detyrėn e rėndė, por shumė tė privilegjuar dhe tė rėndėsishme, qė tė bėhemi aktorėt dhe dėshmitarėt e aktit tė parė, qė shėnon madhėrisht e denjėsisaht epokėn e bekuar tė dashurisė. Mbasi e pranuam detyrėn me kėnaqėsi, kemi bėrė hapat e parė dhe tashmė jemi tė njohur nė botė, si dėshmitarė tė dėshmuar tė dashurisė. Tashmė jemi tė njohur si shembukl i akteve tė dashurisė, qė janė vendimtare pėr ndėrrimin e botės.

Duke pranuar dhe filluar kėtė detyrė kaq tė rėndėsishme, nė historinė e re po vėjmė pikat dhe vijėzimet e para, pėr tė hartuar modelet e para tė veshjeve tė dashurisė dhe pėr tė projektuar e konstruktuar kėshtjellat e amshuara tė besės e tė dashurisė. Me kėto akte dhe veprimtari tė ngjeshura po vazhdojmė anekėnd botės, prandaj edhe mun d tė themi lirshėm se kemi mirėfilluar ecjen dhe mbarėsisht po vazhdojmė marshimin drejt fakteve, argumenteve, dukurive e faktorėve, qė janė elemente e komponente tė historisė sė re, qė me mjeshtri dashurie kemi filluar ta shkruajmė dhe ta qėndisim.

Kudo erė dhe atmosferė kremteje

Me shtrirjen e Bekimit tė Zotit, na ka buzėqeshurn fati dhe me ēelėsin e mrekullisė i kemi hapur tė gjitha portat e dashurisė, duke filluar nė trojet e bekuara tė Dardanisė, pėr tė vazhduar anekėnd botės – nė mbarė gjithėsinė. Tashmė kudo e kanė tė qartė ndėrrimin e epokave dhe njjerėzia gjithkah po pėrqafon epokėn e bekuar tė dasahurisė. Kudo vėrehen lėvizje tė hareshme. Secil injeri do tė kontribuojė nė tė bekuarin akt tė dashurisė. Nė ēdo pėllėmbė ndjehet erė kremteje dhe pėrjetohet atmosferė kremteje. Gjithkah kanė depėrtuar tė mrekullueshmet vezullima tė besės dhe tė dashurisė. Gjithkah ėshtė shumėfishuar fuqia e mrekullisė. Mrekullitė vazhdojnė, pandėrprerė, anekėnd botės dhe ndėrmjet tė gjitha mrekullive njerėzia gėzon e kremton. Secili kremton nė mėnyrėn e vet dhe me traditat e veta. Secila kremte duket mė e mirė se tjetra. Vazhdojnė, tė madhėrueshme, kremtet anekėnd botės – me buēitje tė hareshme anekėnd rruzullit, deri nė kupė tė qiellit.

Kudo besė e dashuri

Nė tė gjithė udhėkryqet e intereseve, interesxhinjtė janė ndeshur nė mes veti, janė rrėzuar dhe pėo shpurdhin. Shumė nga ata pol ėngojnė nėn shqelmat e fundit tė paravdekjes. Tė tjerėt janė dorėzuar plotėsisht dhe po bėjnė orvatje maksimale, qė tė zgjohen, tė ēohen e ta pėrqafojnė epokėn e re tė mrekullueshme tė dashurisė.

Lehjet e qenve, tani kudo janė zėvendėsuar me kėngė tė bukura festive. Madjer kėndshėm jehojnė edhe kėngė kanarinash e bylbylash, si dhe cicėrfrima tė zogjve, anekėnd relievit tonė e edhe nė botėn mbarė. Nuk ka mė mosmarrlveshje, sepse tashmė nė zemrat njerėzore gufon dashuria. Gjithkund besė e besim i plotė. Gjithkund detyra e pėrgjegjėsi konkrete marrin njerėzit e botės sonė. Gjithkund urime e pėrgėzime pėr epokėn e re, qė me fuqi mrekullia po njihet si epokė e dahsurisė. Kudo kjo bota jonė gumėzhin besė e dashuri. Gjithēka nė llogari tė dashurisė, me fuqi mrfekullie ėshtė garantuar nė shekullin tonė, qė po hap epokėn e dashurisė. Gėzuar!

Shkoder.net... - Fjala e Lirė | Tė drejtat e rezervuara