HYRJE | HISTORI | LETĖRSI | FOTOGRAFI | LAJME | INFO | RRETH NESH |     FJALA e LIRĖ


Kontakto: [ ] ose [ Kontakti ]

 
  [ Prapa ]


Federata PanShqiptare e Amerikės VATRA, u bėnė thirrje forcave politike nė Shqipėri, tė miratojnė ligjin e Dosjeve

(http://www.federatashqiptarevatra.com/shqip.htm)

-- nga Beqir SINA, New York

Beqir Sina

VATRA po i drejtohet qeverisė amerikane dhe nė mėnyrė specifike Departamentit tė Shtetit ,qė me tė gjitha mjetet, pa hezitim e sa mė parė tė ushtrojnė ndikimin e tyre nė Tiranė nė mbėshtetje tė realizimit tė kėtij proēesi nė Shqipėri

NEW YORK CITY: Nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, nacionalistėt, patriotėt, atdhetarėt e demokratėt e vėrtet shqiptaro - amerikan, ata tė cilėt pėr mė shumė se 100 vjet nė mėrgim kanė qėnė disa nga shtyllat kryesore tė ēėshtjes kombėtare, pavarėsinė e Kosovės, zgjidhjen e ēėshtjes shqiptare nė tė gjitha trojet etnike, zgjidhjen e ēėshtjes Ēame, rrėzimin e Qeverisė komuniste tė Tiranės, pėrsėri ngrenė zėrin e tyre. Mesazhi i kėsaj pjese i drejtohet ashtu si Tiranės, edhe Qeverisė sė re Amerikanė, Kongresit, Senatit amerikan, dhe popullit tė SHBA-vė.

Kjo shtresė, e cila ka bėrė pėrpjekje titanike, nė momente mė tė vėshtira tė kombit shqiptar, pėr tė ndihmuar nė tė gjitha aspektet ēėshtjen shqiptare nė Ballkan, dhe, njėra nga forcat kryesore nė diasporė pėr demokratizimin e Shqipėrisė, bėnė thirrje qė nesėr(22 Djetor) Kuvendi i Shqipėrisė, tė kalojė pa asnjė mėdyshje ligjin i dosjeve. Nė kėtė aspekt, ata permendin dhe rolin historik tė kėsaj pjese tė diasporės shqiptare nė SHBA-sė, patriotėve dhe demokratėve shqiptarė nė SHBA-ės, dhe se do tė kenė mbėshtetjen e pėrkrhajen e tyre nė SHBA-sė, dhe se nuk do tė kursehen nė luftėn kundėr atyre qė ja bėnė gjėmėn popullit shqiptar, pėr mė shumė se 50 vjet, sa e sunduan Shqipėrinė e popullin shqiptarė.

Sikurse edhe Federata Panshqiptare e Amerikės VATRA, e themeluar nė vitin 1912-tė, nė SHBA-sė, ka ndjekur me vėmendje zhvillimet politike tė ditėve tė fundit nė Shqipėri dhe nė mėnyrė tė veēantė vonesėn nė kalimin e ligjit tė pastėrtisė sė figurave, njohur ndryshe edhe si ligji i lustrimit apo ligji i dosjeve.

VATRA ėshtė nė favor tė ligjit "Pėr pastėrtinė e figurės sė zyrtarėve tė lartė dhe tė tė zgjedhurve" dhe hapjen e dosjeve tė bashkėpunėtorėve tė ish-sigurimit tė shtetit dhe e konsideron kėtė njė reflektim tė vonuar ndaj kėrkesė mbarėshoqėrore pėr pastrim dhe rezolutės sė Asamblesė tė Kėshillit tė Evropės pėr dėnimin e krimeve tė komunizmit.

Njė ditė para se Kuvendi i Shqipėrisė tė vendos pėr votimin e projektligjit per hapjen e dosjeve te ish bashkepunetoreve te Sigurimit te Shtetit, shoqata mė e vjetėr nė SHBA-sė, Federata PanShqiptare e Amerikės VATRA, u bėnė thirrje forcave politike, tė miratojnė ligjin. Nė dekleratėn e Vatrės tė nėn shkruar nga kryetari i saj zoti Agim Karagjozi , thuhet se "Ai ligj duhej tė ishte aprovuar dhe tė kishte hyrė nė fuqi nė vitet e para pas pėrmbysjes sė diktaturės komuniste. Nėse zvarritja e kalimit tė tij deri mė sot ka qėnė njė gabim, pengesa e tij sot ėshtė faj."

Nė dekleratėn e Vatrės thuhet se qėllimi i atij ligji nuk ka lidhje me hakmarrje apo revanshe. Ai synon vetėm te vendosė tė drejtėn dhe pa respektimin e sė drejtės nuk mund tė ketė paqe e drejtėsi nė njė shoqėri. Proēesi i hedhjes dritė mbi krimet e komunizmit ėshtė njė mundėsi pendese pėr persekutorėt. Pa kėtė pendim nuk mund tė ketė pajtim social.

Ėshtė i papranueshėm fakti, ceket nė dekleratė qė individė qė kanė projektuar e realizuar krimet e komunizmit sot,pas 18 vjetėsh demokraci nė Shqipėrinė anėtare tė NATOS, tė vazhdojnė tė kontrollojnė pozicione kyēe nė strukturėn e shtetit shqiptar, nė parlamentin e vendit dhe nė tėrėsi nė jetėn politike e publike. Kjo ėshtė njė fyerje e dhunim i ri i sė drejtės qytetare tė mijrave tė persekutuarve nga regjimi komunist, thkesohet nė dekleratėn e Vatrės.

VATRA mbėshtet fuqimisht ligjin pėr pastrimin e figurave tė paraqitur nga qeveria shqiptare. Ajo i bėn thirrje parlamentit shqiptar qė pa vonesė ta miratojė ketė ligj. Ajo gjithashtu i kėrkon opozitės sė majtė tė jetė pjesė kontribuese e kėtij proēesi, duke dėshmuar qė ėshtė shkėputur nga cdo lidhje apo nostalgji me tė shkuarėn enveriste.

Ajo ēka tė bėnė pėrshtypje nė kėtė dekleratė, ėshtė fakti se Vatranėt flasin me gjuhėn e qytetarit amerikan. Vatranėt, pohohet nė dekleratė janė shtetas Amerikanė, dhe si tė tillė nė emėr tė tyre VATRA po i drejtohet qeverisė amerikane dhe nė mėnyrė specifike Departamentit tė Shtetit, qė me tė gjitha mjetet, pa hezitim e sa mė parė tė ushtrojnė ndikimin e tyre nė Tiranė nė mbėshtetje tė realizimit tė kėtij proēesi nė Shqipėri.

VATRA gjithashtu njofton se pėr ēėshtjen nė fjalė do tė zhvillojė njė fushatė intensive sensibilizimi nė kongresin dhe senatin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės. Nėse nė vitin 1990 u fitua pluralizmi politik, beteja pėr vendosjen e sė drejtės historike me tė cilėn ka lidhje ky proēes ka tė bėjė me fitoren e pluralizmit shpirtėror.Pa kėtė asnjė demokraci nuk mund tė ketė tė ardhme tė sigurtė.

Shkoder.net... - Fjala e Lirė | Tė drejtat e rezervuara