Nju Jork: Pritje festive pėr 96 vjetorin e Pavarėsisė
-- nga Beqir SINA, New York
Misioni i Pėrhershėm pranė Kombeve tė Bashkuara i Republikės sė Shqipėrisė, mbrėmė nė Nju Jork, sė bashku me Konsullatėn e Pėrgjithme tė Republikės sė Shqipėrisė, pėr shqiptarėt me banim nė Nju Jork, e tre shtetet pėr rreth tij, organizoi njė pritje festive, me koktej me rastin e 28 Nėntorit, 96-vjetori i ngritjes sė flamurit.
28 Nėntori, Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė, 96-vjetori i ngritjes sė flamurit nė Vlorė, ngjarje me pėrmasa historike pėr kombin shqiptar
NEW YORK CITY: 28 Nėntori, 96 - Vjetori i Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Festa e Flamurit nė Nju Jork nisi me festimet qė u bėnė nė fund tė javės sė kaluar nga Bashkėsia Shqiptare qė organizoi me Bashkinė e Nju Jorkut. Dhjetra tė pranishėm u gėzuan nė njė atmosferė festive, teksa bashkia e Nju Jorkut, nxorri edhe njė Proklamtė e cila nderon 28 Nėntorin, 96 - Vjetorin e Shpalljes sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, Festa e Flamurit. Festa e Flamurit, kėtė vit ka njė tė veēantė se ajo festohet sė bashku me pavarėsinė e Kosovės, shpallur nė 17 shkurt, tė kėtij viti.
Misioni i Pėrhershėm pranė Kombeve tė Bashkuara i Republikės sė Shqipėrisė, mbrėmė nė Nju Jork, sė bashku me Konsullatėn e Pėrgjithme tė Republikės sė Shqipėrisė, pėr shqiptarėt me banim nė Nju Jork, e tre shtetet pėr rreth tij, organizoi njė pritje festive, me koktej nė lokalin Macellaria Restaurant (me pronar shqiptar biznesmenin Sejdi Bytyqi), me rastin e 28 Nėntorit,96
-vjetori i ngritjes sė flamurit.
Nė kėtė ditė festive ishin tė ftuar dhe ishin tė pranishėm, shqiptarė me banim nė Nju Jork, intelektualė, avokatė tė njohur tė komunitetit, shoqata, biznesmenė, aktivistė, studentė e studente, veprimtarė e aktivistė tė pėrkushtuar pėr ēėshtjen shqiptare. Mori pjesė edhe zoti Tahir Muhedini, Kryetar i Partisė pėr Drejtėsi dhe Integrim. Nuk mungonin as disa organizata tė ndryshme kulturore dhe artistike tė shqiptarve tė Nju Jorkut, artistė tė kinemasė dhe aktorė qė luajn nė filma, si Luan Bexheti e tė tjerė.
Tre funksionarė tė lartė, nga Misioni ynė nė OKB dhe konsullata nė Nju Jork, me nė krye Ambasadorin e Republikės sė Shqipėrisė nė Misionin e Pėrhershėm pranė Kombeve tė Bashkuara, shkėlqesia e Tij z. Adrian Neritani, ambasadori Lublin Dilja, konsulli i pėrgjithėshėm dr. Albert Jerasi, prisnin tė pranishmit.
Nė lokalin e mbushur plot me pėrfaqėsues, lider nga organizatat, shoqatat, dhe entet fetare tė komunitetit, i jepnin njė larmi dhe njė pamje tejet festive, Festės sė Flamurit, Ditės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Pėrfaqėsues tė shumtė tė komunitetit shqiptar nė Nju Jork, tė ftuar nga Misioni ynė pranė OKB-sė, shfrytėzuan festėn e 28 Nėntorit, t'i pėrcjellin pėrfaqėsueseve tė shtetit shqiptarė urimet mė tė mira pėr kėtė festė. Mes pjesmarrėsve ishin edhe vatranėt me nė krye, kryetarin e Federatės PanShqiptare tė Amerikės, VATRA, zotin Agim Karagjozi.
"Dita e 28 Nėntorit tė vitit 1912, thotė kryetari i Vatrės, zoti Agim Karagjozi, ėshtė dita mė e ndritshme nė historinė moderne tė kombit shqiptar. Kjo ėshtė ditė e pavarėsisė shqiptare, e cila u pėrgjysmua mė vonė. Por, ja qė erdhi nė saj tė kėsaj dite edhe pavarėsia sė Kosovės, dita mė fatlume pėr popullin e shumė vuajtur tė Kosovės dhe tė gjithė kombin shqiptarė. Pra, njė Kosovė e pavarur, njė Shqipėri qė e ka marrė ftesėn nė NATO, dhe nė miqėsi tė pėrhershme me SHBA-tė, janė gėzimi i vetėnatyrėshėm i tė gjithė shqiptarėve." tha kryetari i Vatrės zoti Agim Karagjozi.
Misioni Shqiptar Pranė Kombeve tė Bashkuara, theksojė nė fjalėn e tij shkėlqesia e Tij z. Adrian Neritani, uron tė gjithė bashkatdhetarėt: Gėzuar 28 Nėntorin!
Ambasadori Neritani, mė tej ka theksuar se me rastin e pėrvjetorit tė Festės sė Pavarėsisė sė Shqipėrisė, nė emėr tė Misionit qė pėrfaqėsoj, ju uroj pėrzemėrsisht qė kjo ditė t'i shėrbejė secilit prej nesh, atje ku jeton e punon, si ditė krenarie, nderimi dhe reflektimi.
Viti i fundit, thotė ai me tė vertėtė ka shėnuar ngjarje me pėrmasa historike pėr kombin shqiptar. Pavarėsia e Kosovės dhe ftesa e Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė NATO janė gdhendur nė ndėrgjegjen tonė kombėtare si dėshmi tė historisė moderne. Kėto ngjarje janė kurorėzim pėrpjekjesh tė gjata, madhėshtore e tė kombinuara me faktorė tė rėndėsishėm ndėrkombėtarė. Ne i jemi mirėnjohės SHBA.
Kėto ngjarje kanė krijuar edhe njė sfidė e pėrgjegjėsi mė tė madhe po aq historike per sot e pėr tė ardhmen. Si dėshmitarė dhe pjesetarė tė kėtyre zhvillimeve historike, ne kemi shumė arsye tė ndjehemi krenarė. Ne kemi po aq arsye t'i transmetojmė tė tjerėve vlerat dhe krenarinė tone tė trashėguar nga historia, dhe atė qė po na pėrgatit pėr sfidat e sė ardhmes moderne.
Mė tej nė pėrshėndetje Neritani, tha se: "Festa e Pavarėsisė ėshtė gjithashtu edhe njė ditė e madhe nderimi pėr sakrificat e te gjithėve, secili sipas mundėsive dhe aftėsive, individualisht dhe nė organizime respektive. Kjo mirėnjohje i drejtohet vecanėrisht atyre qė nuk janė mė midis nesh nė kėtė pėrvjetor tė Pavarėsisė sė Shqipėrisė. Mirėnjohja i drejtohet tė gjithė atyre qė ndikojnė dhe do tė ndikojnė gjithnjė e mė shumė qė proceset demokratike tė pėrshpejtohen dhe pėrparimi ynė tė jetė i pandalshėm.
Kjo ėshtė edhe njė ditė e madhe reflektimi. Angazhimet dhe pergjegjėsitė apo sfidat me tė cilat pėrballemi janė e do tė jenė pjesė natyrale e procesit tė zhvillimit tė demokracisė institucionale dhe tė integrimit euro-atlantik."
Ambasadori ynė pranė OKB-sė, shkėlqesia e Tij z. Adrian Neritani, ceku faktin se edhe Komuniteti shqiptar nė SHBA ka njė meritė dhe vend tė vecantė. Angazhimi i tij ndaj shkatėrrinit tė komunizmit dhe ndėrtimit tė demokracisė nė Shqipeėi si edhe nė pėrpjekjet pėr shpalljen e pavarėsisė sė Kosovės janė tė pazėvendėsueshme.
Kjo ėshtė njė vlerė me tė cilėn krenohemi. Pėrgjegjėsitė dhe sfidat e ndėrtimit tė ekonomisė moderne nė njė shoqėri tė pėrparuar e demokratike kėkojnė nga komuniteti shqiptar nė SHBA angazhimin dhe organizimin respektiv. Vlerat e akumuluara dhe tė transmetuara, integrimi i natyrshėm dhe pjesėmarrės nė shoqėrinė amerikane, angazhimi simetrik e respektiv nga tė gjithė aktorėt e interesuar do tė provojnė mė sė miri qė e ardhmja jonė do tė jetė mė e mirė se e sotmja.
Me urimin: Gėzuar Festėn e Pavarėsisė! e ka mbyllur fjalėn pėrshėndetėse Ambasadorin e Republikės sė Shqipėrisė nė Misionin e Pėrhershėm pranė Kombeve tė Bashkuara, shkėlqesia e Tij z. Adrian Neritani.
|