Nė New York shėnohet 97-vjetori i Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe dhe Pavaresia e Kosovės
-- nga Beqir SINA, Nju Jork, SHBA
Kryengritja e "Malėsisė sė Madhe" ka qenė burim frymėzimi pėr Ushtrinė e Kosovės gjatė luftės pėr liri e pavarėsinė e Kosovės
BRONX - New York City: Shoqata Atdhetare"Dedė Gjo Luli" dhe Fondi Humanitar "Malėsia", organizojė tė shtunėn nė mbrėmje, nė lokalin "Maestros" nė Bronks - Nju Jork, mbrėmjen festive me rastin e 97-vjetorit tė "Kryengritjes sė Malėsisė sė
Madhe". E njohur, kjo, mė pasė si Kryengritja e Malėsisė e vitit 1911 - nė dhjetėvjeēarin e parė i shek XX tė vitit 1911-tė. Kjo ngjarje shėnon njė faqen mė tė ndritur e tė paharrueshme tė qėndresės burrėrore tė malėsorėve tė Mbishkodrės, e
cila tashmė mbetet e mirenjohur historikisht, me emrin Kryengritja e Malesise se Madhe. Kryengritja e Malėsisė e vitit 1911 e udhėhequr nga Dedė Gjo Luli, shihet nga malėsorėt dhe historianėt, si kthesė e rėndėsishme nė historinė e popullit shqiptar.
Nė kėtė eveniment tradicional tė kėtyre malėsorėve nė Amerikė,ēdo vitė janė tė ftuar lider dhe personalitete tė shquara tė komunitetit, veprimtarė dhe aktivistė tė ēėshtjes kombėtare. Nė mbrėmjen festive me rastin e 97-vjetorit tė "Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe",Shoqata Atdhetare"Dedė Gjo Luli" dhe Fondi Humanitar "Malėsia", kėsaj rradhe ftuan si mysafirė special edhe ish-kryeministrin e Kosovės, gjeneral Agim Ēekun. Grupe muzikore tė pranishėme nė kėtė solmnitet, krijuan njė atmosfer tė bukur festive.
Nderin mė tė madh nė kėtė festė, e cila ishte e ndėrthurur edhe me tre ngjarje tė mėdha tė kėtij viti, pavarėsinė e Kosovės, marrjen e ftesės pėr nė Nato tė Shqipėrisė, dh shpalljen tė pa fajshėm dhe lirimin e Ramush Haradinajt, konferencieria, e kėtij solemniteti z. Blina Sheholli,u a bėri mysafirėve tė nderuar. ajo tha se kemi nderin e veēantė qė kėtė mbrėmje, ta pėrjetojmė sė bashku me praninė e disa mysafirėve te nderit, tė cilėt, e gjetėn kohėn tė na bashkangjiten nė kėtė kremtim. Ata janė tha ajo duke respektuar ēdo njerin prej tyre: Dom Pjeter Popaj Famulltari i Kishės Katolike Shqiptare Zoja e
Shkodrės nė Hartsdale, NY.Gjeneral Agim Ceku Ish-Kryeministėr i Kosovės, Adrian Neritani Ambasadori I Republikes se Shqiperise prane OKB-se, Maliq Ēunmuluaj Kryetar i Komunes Urbane te Tuzit, Dr. Albert Jerasi - Konsull i Pėrgjithshėm i Republikės sė Shqipėrisė nė New York. Ambasadori William Walker Miku i cmuar i popullit Shqiptar, Shirley DioGuardi Kėshillėtare e Cėshtjeve Ballkanike prane Ligės Qytetare Shqiptaro-Amerikane (AACL).Joseph DioGuardi ish-kongresmen American, Fadil Idrizi Kryetar i Shoqates Atlantiku,Viktor Ulaj Kėshillėtar i Gjenerali. Agim Ēekut, Magjister nga Yale Univrsit, Leze Vata Lazari Themeluese e SH.K.A SHTOJ, si dheRita dhe Adem Saliu veprimtare te njohur te komunitetit shqiptar, tė cilėt sollen nė festė edhe tre fėmijė nga Drenica, pėr tė cilėt janė kujdesuar gjatė shėrimit tė tyre.
Poashtu, sonte kemi ftuar edhe pėrfaqėsues tė organizatave dhe shoqatave Shqiptare me veprim nė SHBA: nga KKSHA zotin Avni Mustafa, nga Levizja Atdheu na Bashkon avokatin Sabri Gjoni, nga Federata Panshqiptare e Amerikes Vatra zotin Agim
Karagjozi, dhe nga shoqata e grave shqiptare nė SHBA, "Motrat Qiriazi " znj. Elmira Muja.
Mirpo, vijoj udhėheqėsja e programit festiv, njėkohėsisht, falėnderojme me pjesėmarrjen e tyre edhe pjesėtaret e shqypit, medijės shqiptare nė komunitetet, si dhe ata tė cilėt zgjodhen tė na argėtojne sonte: kėngėtarin popullor Gėzim
Nika me orkestėr, anėtarėt e Shoqates Bashkimi Kombėtar, dhe grupin Rozafati pranė Kishės Katolike Shqiptare nė Amerikė Zoja e Shkodrės NY. Momenti qė do tė pėrcillej me Vallėn e Flamurit tė pergatitur nga:, Angjelina Nika dhe ekzekutuar nga Grupi Rozafati, shėnojė hapjen e festės.
Ndėrkohė, nė emer tė komisionit organizativ, z. Kole Cacaj, kryetar i Fondit Humanitar Malėsia deklarojė hapjen e kėtij festimi. Tė nderuar Zonja dhe Zotėrinj, theksojė zoti Cacaj mirėmbrėma dhe mirė se keni ardhė nė shėnimin e 97-vjetorit tė Kryengritjes sė Malesisė sė Madhe dhe celebrimin e Pavarėsisė sė shtetit mė tė ri nė botė, Republikės sė Kosovės. Kjo mbrėmje, simbolike e sė drejtės universale pėr liri dhe luftės pėr tė, shėnohet nė komunitetin tonė me dekada. Edhe sonte, foli mė pasė Cacaj, si mė parė, jemi interesuar qė sė bashku me ju tė krijojmė njė atmosferė shėmbullore, me shpresė se kujtimi kah vendlindja, tradita, kultura e vecmas historia jonė e cmuar, tė zėjne vend tė posacėm. Nė dallim me festimet e mėhershme, sonte festojmė edhe shpalljen madhėshtore tė Pavarėsisė sė Kosovės. Republika e Kosovės, si rezultat i
pėrpjekjeve tė pėrbashkėta kombetarė dhe ndėrkombėtare, paraqet kulminimin e cėshtjes shqiptare nė Ballkan dhe mbarim tė njė
kapitulli tė gjatė tė historisė tonė Europiane. Ai permedni edhe pranimine Shqipėrisė nė Nato si dhe velersojė lart shpalljen tė pafajshėm tė Gjenaral Ramush Haradinajt.
Mė pas konfrerencieria, znj. Blina Sheholli, theksoi faktin se pėr organizimin e kėsaj darke ishin tė kujdesur shoqatat humanitare Shoqata Atdhetare Dedė Gjon Luli dhe Fondi Humanitar Malėsiae Madhe ". Duke pasur parasysh se jemi nė
fillim tė programit, tha ajo ju ftoj qė tė ngrihemi nė kėmbė dhe tė ndjekim intonimin e himnit kombėtare Amerikan dhe atė Shqiptar. Tė nderuar mysafirė, nė shenjė kujtimi, pėrshėndetje dhe respekti, ju ftoj gjithashtu qė tė ngrihemi nė kėmbė dhe ti kushtojmė njė ēast heshtje tė gjithė dėshmorėve kombėtar shqiptar.
Nė vazhdim - ajo ftoi, Dom Pjetėr Popaj, qė sipas traditės, tė bekojė darkėn e mbrėmjes.
Duke bekuar darkėn, famullitari i kishės Katolike Shqiptare nė Amerikė, Dom Pjetėr Popaj, tha se Sonte kemi njė gėzim tė dyfishtė pėr pavarėsinė e Shqipėrisė Ftesėn pėr nė NATO dhe pavarėsinė e Kosovės dhe nuk ka shqiptar qė tė mos e falenderojė
Zotin nė qiell dhe Amerikėn nė tokė pėr kėto fitore tė mėdha. Populli ynė i vuajtur ndėr shekuj ka pasur Zotin nė ndihmė. Kjo i ka bėrė shqiptarėt, qė tu qėndrojnė edhe perandorive mė tė fuqishme tė botės. Kėtė e kėmi pėrjetuar edhe nė kohėn tonė me
ngjarjet nė Kosovė. Shqiptarėt u sulmuan nė trojet e veta nga hordhi tė armikut njėsoj si nė kohė tė mėparshme, shqiptarėt nuk u dorėzuan, nuk u tjetėrsuan, ata qėndruan sikurse burrat e mocėm, sikur edhe Dedė Gjo Luli me trimat e malėsisė nxorėn nė dritė Flamurine Kastriotit, flamurin kuq e zi tė Shqipėrisė, Kosovės, Camėrisė, gjithė shqiptarėve.
Sot, ēdo armik i kombit tonė duhet tė mendohet dy herė se nuk jemi mė njė shtet, por dy shtete shqiptare nė Ballkan. Zoti na ka dhėnė mundėsinė, tė qėndrojmė nė trojet tona. Hyrja e Shqipėrisė nė NATO, e ka fuqizuar edhe mė tepėr sigurinė e popullit tonė. Duruesi ka qenė fitues gjithėmonė. Qėndrushmėria, jonė ėshtė njė mrekulli qė ka pasė me vete edhe ndihmkėn e Zotit.
Kjo kryengritje, theksojė Popaj, e vitit 1911 qė kremtojmė sot dhe kjo pavarėsi e Kosovės e vitit 2008, tė na frymėzojnė, qė tė falenderojmė Zotin dhe herojtė e popullit tonė, qė nuk e kursyen jetėn e vet pėr tė na sjellė ne paqen dhe lirinė. Tė falenderojmė Zotin pėr motrėn tonė, tė lumturėn tonė, Nėnėn Tereze, qė me dashurinė e saj nė tė lumin Jezu Krisht, shpreh bujarinė shqiptare, duke u shėrbyer mė tė varfėrve ėt botės.Le tė fryėmėzohemi qė tė jemi mė tė bashkuar me njėri-tjetrin, tė mos shohim gjėrat qė na ndajnė, por ato qė na bashkojnė, ka pėrfunduar lutjen e tij famullitari i kishės Katolike Shqiptare nė Amerikė, Dom Pjetėr Popaj
Mė pasė e mori fjalėn Ambsadorin William Walker, i cili tregojė se ishte thellėsisht i prekur pėr ftesėn e bėrė dhe pėr pjesmarrjen nė kėtė festė tė bukur. Unė jamė pjesė e juaja e kėtyre celebrimeve, qė u dhuroi ju viti 2008, ka cekur amabasdori
Wallker, duke thėnė se e kam pėr nder qė tė jem edhe qytetar shqiptarė nė kėto festime me ju. Njėherėshit, ai nėnvizoi se dita mė e bukur pėr ju dhe pėr mua do tė jetė dita kur mė 17 shkurt 2008, nė Prishtinė, shqiptarėt nėshkruan pavarėsinė e Kosovės, shtet tė lirė e sovranė. Unė, pohojė ai ashtu si edhe ju - ndjeva njė kėnaqėsi tė papėrshkrueshme, ditėn kur edhe lindi shteti mė i ri i Europės - Kosova.
Mirpo, tha ambasdori William Walker, heroi i Reēakut, ditė mė tė bukura erdhėn pėr shqiptarėt,Shqipėria, ishte ajo qė mori ftesėn pėr tju bashkėngjitur Aleancės mė tė fuqishme ushtarake botėrore - NATO-sė, duke qėnė ajo njė ditė qė u pėrcoll me
emocione tė mėdha nga kryeministri i Shqipėrisė z Sali Berisha. Sakaq, ai kujtojė se njė vitė mė parė ishte Fatmir Limaj ai qė doli i pafajėshėm, por, edhe kur heroi i luftės dhe i paqes kosovare, Ramush Haradinaj, u lirua nga akuzat e Tribunalit tė Hagės pėr krime lufte, edhe pse kundėr tij ishin ngritur 37 akuza. Ēka tregonte se lufta pėr ēlirimin e Kosovės ishte njė luftė e drejtė, ka potencuar nė fjalėn nė tij Ambsadorin William Walker.
Me ovacione tė fuqishme u pritė fjala e Gjeneral Agim Ēekut, ish kryeministrit tė Kosovės
Falenderoi organizatorėt pėr ftesėn. Ndjehem i obliguar tha ai qė m'u besua ftesa pėr tė qenė I ftuari I nderit I kėsaj mbrėmje qė ka nė qendėr Kryengritjen e Malėsisė sė Madhe, qė ėshtė njė ndėr ngjarjet e mėdha tė historisė sonė kombėtare.
Ndjehem shumė mirė sonte nė kėtė mjedis kaq tė ngrohtė, kaq miqėsore dhe kaq bujare. Malsorėt kanė qenė dhe janė shpirti e zemra e shqiptarizmit. Ashtu sic e ka emrin "Malėsia e Madhe", tė mėdha i ka tė gjitha vlerat, qė ne na identofikojnė si
komb shqiptar: Nderi, krenaria, trimėria, besa, bujaria. Kėto vlera i kemi tė gjithė si komb, por mė tė shumta keni ju malsorėt.Sot jemi kėtu pėr tė nderuar historinė, Kryengritjen e Malsėsisė sė madhe, trimin Dedė Gjo Luli, por jemi edhe pėr nėj arsye tjetėr, pėr tė promovuar pavarėsinė e Kosovės.
Nė emėr tė qytetraėve tė Kosovės, nė emėr tė vetė Kosovės, Ēeku falenderoi pėr kontribtin e madh qė shqiptarėte Amerikės i dhanė Kosovės gjatė luftės. Lufta pėr lirinė e Kosovėn, nuk ka qenė vetėm e Kosovės, por luftė e tė gjthė shqiptarėve kudo qė janė ndajė, tė gjithė ne jemi pjesė e fitores. Lufta jonė ka qenė luftė clirimtare, luftė e imponuar, luftė e drejtė. Kėtė e dėshmoi edhe mbrojti edhe Ramush Haradinaj, i cili u shpall i pafajshėm nga Gjykata Ndėrkombėtare Hagės. Pafajsia dėshmoi se shqiptarėt nuk janė popull qė vrasine presin civilė tė pafajshėm, gra apo fėmijė, sic u akuzuan. Ne, tha Ēeku, kemi
luftuar kundėr pushtuesit serb dhe aparatit represiv, policor e ushtarak e paraushtarak.
Historia e shqiptarėve ėshėt e mbushur me beteja, kryengritje pėr liri, nėj ndėr to ishet edhe Kryengritja e Malėsisė sė Madhe, e cila pėrbėn njė ndėr ngjarjet mė tė ėrndėsishme tė historisė kombetare. Kjo kryengritje paralajmėroi Evropėn
pėr ngjarje tė tjera dhe e solli nė qendėr tė vėmendjes edhe cėshtjen shqiptare. Jemi sot kėtu qė t'i nderojmė ata trima qė e bėnė atė kryengritje, t'i nderojėm ata burra e gra, qė guxuan dhe u ngritėn kundėr pushtuesit, tė nderojėm tė madhin Dedė Gjo Luli, por edhe ata qe ndihmuan dhe ju bėnė krah si Luigj Gurakuqi, Hilė Mosi, Risto Siliqi, Mehmet Shpendi
Tė gjithė ata burra hynė nė historinė e Shqipėrisė. Moment i vecantė kėsaj kryengritje ėshtė ngritja e flamurit nė Bratilė me 6 prill 1911. Ne mburremi me kėtė ngjarje tė rėndėsishme tė historisė sonė kombėtare. Kjo kryengritje ka qenė burim frymėzimi pėr Ushtrinė e Kosovės gjatė luftės pėr liri.
Mė pas z. Ēeku, tha se Kosova dhe tė gjitha trojet shqiptare ndjehen mė tė sigurta me Shqipėrinė nė NATO. Jemi me fat, tha ai, se kemi nė krahun tonė Amerikėn, qė na ka pėrkrah si pėr pavarėsinė e Kosovės ashtu edhe nė marrjen e Shqipėrisė tė ftesės pėr nė NATO.
Me rradhė mė pasė pėrshėndetėn kėtė tubim edhe Ambasadori i Republikės se Shqipėrisė pranė OKB, Z. Adrian Neritani, z. Maliq Ēunmulaj, kryetar i Komunės Urbane tė Tuzit, Presidenti vullnetarė i Lidhjes Qytetare Shqiptaro Amerikane Jospheph J. DioGuardi dhe Kėshilltarja e Ēėshtjeve Ballkanike, znj. Shirley Cloyes DioGuardi, Drejtori Egzekutivė i Kėshillit Kombėtar Shqiptaro Amerikan Z. Avni Mustafaj.
Nė vazhdim programin pėr mbrėmjen kushtuar shėminit tė 97-vjetorit tė Kryengritjes sė Malėsisė sė Madhe dhe Pavaresisė sė Kosovės e pėrcollėn disa pika folklorike me kėngėtar tė komunitetit Albert Stanaj "Kėngė tė Zgjedhura", Tomė
Gjergji Recitim kushtuar Malesise, Gjon Krasinqi Kenga Kushtuar Dede Gjon Lulit, Prof. Rita Saliu Poezi kushtuar Pavaresis se Kosoves. Darka festive vazhdojė me kėngėt e njohura tė Gėzim Nikės, "O sa mirė qė jamė Shqiptarė" dhe
"Nė Dardani po bien Tupanė". Nė mbrėmje ishin tė pranishėm edhe modelja e famshme botėrore Emina Ēunmulaj, si dhe kėngėtarėt Mihrije Braha, Naim Abazi dhe Remi.
|