Shkurorėzimi shqiptar
-- nga Bekim REXHEPI
Kosova duke u bėrė shtet nė vete, po merr detyrime tė rėndėsishme dhe gati te pėrballueshme nė shikim te parė. Ėshtė sfiduese pėr njė vend tė ri, pėr njė elitė tė re politike, e cila pa pėrvojėn e duhur, po pranon fare guximshėm tė vet menaxhohet me strukturėn komplekse te shtetit, ne fakt shteti mbet akoma njė kompleks metodash nė teorinė politike sa i pėrket forcimit tė idesė se si duhet funksionuar shteti.
* * *
Duke shikuar mė thellė zgjidhjen e aplikuar pėr Kosovėn, del se kjo zgjidhje mė shumė i sugjestionon (kėtė fjali po e pėrdor ne shpjegimin e: 2. Nėnshtrimi para vullnetit tė dikujt, mungesa e pavarėsisė nė mendime dhe nė gjykime.,etj.), klasėn politike se sa kombin. I tėrė procesi politik qė ėshtė zhvilluar deri me sot pėr Kosovėn, duket se ėshtė ndikuar jashtė interesit vital te kombit. Ndofta, duhet pranuar se klasa politike shqiptare ne Kosovė, mė shumė qe e ndikuar nga sistemi dhe ideologjia qe i ka sorollatur ata. Po marrja kėtė argument sa tė sforcuar dhe po aq te dėshtuar, pra mbi projektin e Jugosllavisė si shtet multinacional.
Ky shtet si multinacional pėr ata qe projektuan dhe pėr me tepėr pėr ata qė e provuar doli se nuk ka funksionuar as edhe kurrė mbi principin e proklamuar te barazisė se kombeve. Nuk e di nėse kjo dilemė e zgjuar do tė pėrbėjė koincidencėn e mė vonshme edhe me procesin e Kosovės si njė shtet multietnik. Po edhe po deshe t'i ikim kėtij argumenti qė shtruam mė sipėr, ne do tė mund tė gjenim tani edhe argument tjetėr, shih: plani i M.Ahtisarit pėr Kosovėn dhe qe ky plan ėshtė (mishėruar) sforcuar pikėrisht me projekt kushtetutėn e Kosovės, tė hartuar nga ekspertė 'shqiptar', dhe qe ky projekt kushtetues kinse po e merr opinionin qytetar. Sipėrfaqėsisht, ky veprim i klasės politike nė Kosovė ėshtė vėrtetė njė mashtrim politik, sepse populli nuk ėshtė pyetur asnjėherė, mė keq nuk ėshtė respektuar:
- shih arbitrin politik qė kjo klasė e ngriti vetėn, duke i dhėnė legjitimitetin politik tė udhėheqjes, i cili realisht nuk mund tė ngjitėt mbi shumicėn e bojkotit.
Duke e justifikuar politiken, dhe njėkohėsisht rolin e klasės politike 'shqiptare' ne Kosovė, sikur po na bėhet e qartė, ēdo ditė e mė shumė, shkurorėzimi me identitetit nacional. Mė kėtė shkurorėzim politik tė vullnetshėm qė po e bėnė klasa politike nė Kosovė, gjithsesi ngrihet apo mbyllet realizimi i interesit vital i kombit.
Sikur ka tė drejtė shumė nė atė shtjellim tė pak ditė mė parė analisti i shquar shqiptar: F. Lubonja, qe e nxori se shqiptaret tani po kalojnė nė fazėn e realizimit tė 'kombit kulturor' dhe jo atė tė kombit shtet.
Pse shkurorėzim shqiptar?
Nuk e di, nėse ka ndikuar rezonimi politik i frikės se disa vendeve, se krijimi i njė shteti natyral shqiptar e politik i Shqipėrisė ( qė do ta nėnkuptonte bashkimin e Kosovės me shtetin amė ) apo edhe varianti i dytė qė do tė qonte nė krijimi i njė shtet tė ri, tė dytė shqiptar (me njė Kosove, me mbi 95% tė popullatės shumicė shqiptare), thjeshtė ky do tė pėrbėnte kėrcėnim apo do tė mund tė rrezikonte vendet tjera ne gadishullin Ballkanik. Nėse ky rezonim politik ka qenė i ndikuar, atėherė rezultati i pavarėsisė sė Kosovės, ėshtė rezultati mė minimal qė i epet koncesionit te politikės sė pandėrgjegjshme, qe Kosovėn e konceptoi dhe gjithsesi e ktheu nė njė shtet multietnik, qė mė se paku ka pėr tu kuptuar realisht pėr nga dominancė politike e etnike.
Mbi kėtė rezonim mund ta shohim gjithė produktin e zgjidhjes sė statusit tė ardhshėm tė Kosovės, qe sipėrfaqėsisht u bė i pranueshme, dalja e njė pavarėsie tė kushtėzuar pėr Kosovės. Kjo pavarėsi e kushtėzuar dhe e shoqėruar me njė rezolutė tė mė hershme (si: 1244), qė e ka koduar Kosovėn deri me sot dhe e cila gjithashtu, e ka sanksionuar pėrkohėsisht sovranitetin e Jugosllavisė e Serbisė mbi Kosovėn, mbetet sugjestioni i vetėm ngushėllues politik.
Por, se kjo rezolutė 1244 + Pavarėsia janė njė zgjedhje e re politike dhe krijimi i njė shteti as natyral shqiptar (qė mund ta pėrfshinte bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė) dhe as tė krijimit tė shtetit tė dytė shqiptar (tė Kosovės duke mos e diskriminuar etninė dominuese dhe mė sakrifikuese), por vetėm si njė shtet i ri multietnik me njė identitet tė ri qe duket tė ketė mjaft probleme se sa shkurorėzimi praktik me identitetin e mėparshėm. Kushtetuta e Kosovės sė pavarur dhe e kushtėzuar qėllimisht ka eliminuar emrin themelore te identitetit kombėtar pėr tu kurorėzuar me njė emėr tė ri identiteti ndofta fiktiv apo pėr dikė edhe emocional.
|