Policia, pėr mbarė
-- nga Bashkim Kopliku,
Durrės, 4.7.2006*
Ka filluar tė ndjehet njė fllad qetėsie nė rendin publik: jo vetėm po goditen grupe kriminale, por edhe sjellja e pėrditshme e policisė po pėrmirėsohet. Puna e saj dallon pėr mirė, pėr mbarė, nė atmosferėn e stanacionit tė pėrgjithshėm, e papunėsisė, e mungesės sė investimeve, dhe e sulmit kundėr institucioneve tė brishta, qė po ndėrmerret nga segmentet e tjera tė qeverisjes.
Ndryshimet pėr mbarė nė punėn e rendit publik, nuk mund tė mos lidhet me ndryshimin e bėrė pas 3 korrikut 2005 (zgjedhjet) nė Ministrinė e Brendėshme, me ministrin Olldashi dhe stafin e tij, e pėrse jo, edhe me angazhimin e kryeministrit aktual. Pėrmirėsimi i punės sė rendit publik ėshtė njė fenomen qė duhet tė na gėzojė tė gjithėvepak gjėra shkojnė mirė, qė tė lėmė tė kalojė pa u vėnė re pėrmirėsimin e ndjeshėm tė punės sė ministrisė sė z. Olldashi, asaj pjese tė saj qė meret me rendin publik. Opozita po mban pozicion mohues pėr ēdo gjė qė ngjet nė qeverinė aktuale: duhen vlerėsuar punėt e mira, edhe kur ato bėhen nga kundėrshtari politik, edhe kur ato lidhen me ndihmėn e policive tė vendeve tė tjera, apo tė mekanizmave policore ndėrkombėtare.
E ērėndėsi ka nėse pėrmirėsimi ėshtė me forcat e veta, apo me ndihmėn nga jashtė?! E rėndėsishme ėshtė qė qytetarėt po ndjehen mė tė sigurtė se pėrpara, nė jetėn e tyre tė pėrditėshme, nė ruajtjen e pasurisė sė tyre nga goditjet direkte tė keqbėrėsve; figura e policit po fillone tė bėhet mė e afėrt dhe mė e dashur pėr qytetarin, dhe kjo nuk ėshtė gjė e vogėl. Me siguri do tė hidhen e tė thonė, mbase me tė drejtė, se policia ka rrahur, se ai djali i ri vrau veten nga sjellja e keqe e policėve etj. Nuk po hyjmė nė hollėsi tė rasteve tė veēanta, tė cilat gjithnjė janė e do tė jenė njė komponente negative qė shoqėron ēdo proces pozitiv: fakti ėshtė se nė punėn e policisė sė shtetit, tė gjithė sektorėve tė saj, pozitivja po rritet nė krahasim me negativenpolicia po dallon pėr mirė nė mjerimin moral qė ka gllabėruar shoqėrinė tonė.
Goditja e grupeve kriminale, ėshtė njė realitet i pamohueshėm. Janė goditur grupe qė para njė viti nuk guxonte njeri ti prekte, qė masmedia i quante biznesmenė, pa guxuar tu vinte emrin e vėrtetė: kriminelė. Kėta kriminelė kishin siguruar njė simbiozė me shoqėrinė tonė, sa qė kishin influencuar edhe mentalitetin tonė, duke i konsideruar si njė e keqe e pandryshueshme dotnuk i dallonim dot nga shteti! Por ja qė gjendja po ndryshon: po pakėsohen kriminelėt qė kapardisen nė makina luksoze, policėt qė tremben ti bien bilblit kundėr tyre, bodigardėt e kriminelėve qė i bėjnė karshillėk edhe policisė. E kjo situatė e ndryshuar, ka zėnė vend nė Lushnje, Durrės dhe Tiranė, por po fillon tė shtrihet edhe nė qytetet tjera, si Shkodėr, Fier e kudo.
Kur qarkullon me makinė, sheh punonjės policie qė tė japin, pėrditė e mė tepėr, pėrshtypjen e njė grupi njerėzish qė janė aty pėr tė tė ndihmuar, qė aksidentet tė parandalohen, qė tė dėnohesh kur shkel regullat, jo pėr tė tė vėnė njė gjobė, e cila, nė shumicėn e rasteve ishte qėllim nė vetvete, pėr tė futur ca para nė xhepin e policit tė keqpaguar. Policėt e qarkullimit rrugor sikur po zbukurohen, po bėhen mė simpatikė nė sjelljen e tyre nė mbėshtetje tė qytetarit, duke tė kujtuar pėrditė e mė tepėr figurėn e policit perėndimor, qė shumė nga ju lexues, ju ka qėlluar ta shihni ne vendet e pėrparuara.
Lėvizjet e njerėzve nė rendin publik, nė polici, duket se po bėhet e studiuar, duke afruar edhe shumė figura tė pastėra tė policisė, tė larguar nga radhėt e policisė, thjeshtė se ishin me demokratėt, para vitit 1998. Nga ana tjetėr, nuk ka goditje qė pritesh, pėr punonjės policie qė kanė punuar me ata tė PS-sė. Kjo punė me kuadrin nė polici, deri tani na jep shpresat e njė kontributi real nė depolitizimin e policisė, qė ėshtė njė nga tė mirat mė tė mėdha qė do ti bėnte z. Olldashi, jo vetėm policisė, por tė gjithė Shqipėrisė.
Njė politikan, nė fushatat e tij elektorale, nuk ka mundėsinė tė filtrojė njerėzit qė i ka nė grupin e mbėshtetėsve tė tij, e mbase vėrtetė reth ministrit aktual ka pasur njerėz me figurė morale jo tė pastėr. Por ajo qė merr rėndėsi primare ėshtė qėndrimi i politikanit, pasi bėhet ministėr: i pėrkrahė kėta njerėz duke mos i goditur, apo ēėshtė mė e keqja duke i inkuadruar nė radhėt e policisė?! Nga vrojtimet tona na rezulton se ministri po godet, po dėnon, edhe miq tė vet, gjė qė na jep shpresė se vėrtetė policia ėshtė nė rrugė tė mbarė.
[ Botuar nė Gazeta Shqiptare, 9.7.2006 ]