"S'ka Paqe pa Drejtėsi", 24 Mars 1999 - 24 Mars 2006
78 ditėt qė ndryshuan historinė e Ballkanit
-- nga Beqir SINA, Washington DC
Shtėpia e Bardhė: "SHBA edhe NATO-ja nė aleancė e morėm kėtė aksion mbasi i konsumuam nė mėnyre tė pėrsėritura shancet pėr njė paqė nė Kosovė, si gjetje e njė solucioni pėr zgjidhjen e krizės". Clinton: "T'a demostrojmė forcėn e NATO-s, pėr tė detyruar Beogradin tė ndal ofensisvėn ushtarake ndaj popullsisė"
PRISHTINE (Kosovė): 24 Marsi 1999, pikėrishtė si sot, shtatė vjet mė parė, ėshtė datė historike pėr Kosovėn e mbarė popullin shqiptar. 24 marsi, ėshtė i njohur pėr vėndimin e fillimin e NATO-s dhe Aleancės me nė krye superfuqinė e vetme nė botė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, pėr tė bombarduar e shkatėrruar pozicionet sėrbe. "Ky ishte njė vendim e bombardim historik, i cili, pasė 78 ditėve, ndryshojė edhe historin e Ballkanit, pėr njė Ballkan drejt paqes, lirisė e sigurisė, pa lider bisha e diktatorė". 24- marsi, pas shumė luftėrash, qė ka parė ky gadishull lufte, pa edhe luftėn mė tė sukseseshme, qė kishte njohur nė kohėn moderrne . 24- marsi, nuk mori parasyshė asnjė nga vendimet e linjės antishqiptare tė takimit tė Kretės, e cila, e patė shpallur Millosheviqin, si rrezikun mė tė
vogėl pėr Ballkanin, duke shkulur nga rrėnjėt rregjimin sllavo-shoviniste, prej Kosovės, dhe pėr herė tė parė Kosova, ishte e lirė dhe pa sundimin serb mbi krye.
24-marsi, zgjojė ndėrgjegjen e "sėmurė" dhe mėsojė botėn, se kishte ardhur koha
qė tė apelohej tek bashkėsia ndėrkombėtare, se duhet patjetėr tė ndalej gjenocidi
i filluar nė Kosovė, dhe pikėrisht atė natė e mėrkur si shtatė vjet mė parė.
Beogradi, me kryekasapin e Ballkanit Millosheviqin( e vdekur), i mėsyu Kosovės me
mbi 50.000 ushtarė me tanke, artileri dhe njė forcė tė madhe shkatėrruese, e cila
po pėrdorej edhe kundėr grave, fėmijėve dhe pleqėve. SHBA, Evropa dhe e gjithė
bota, u bėnė deshmitarė historikė, tė njė gjenocidi tė filluar, e tė paparė.
Gjenocid, ky i cili ishte disati herė ndaj kėtij populli liridashės, e paqedashės,
tė shkaktuar po nga i njėjti rregjim e agresor me tė njėtin emėr - rregjimi
sllavo-sėrb, me njė tjetėr emėr i quajtur Sllobodan Millosheviqi.
Rregjimi serb kėrkoj tė zbatoj shkatėrrimin dhe spastrimin etnik sistematik nė Kosovė
Ky rregjim kėrkoj tė zbatoj shkatėrrimin dhe spastrimin etnik sistematik, tė tė
tėrė jetės sė shqiptarve, para syve tė bashkėsisė ndėrkombėtare.. Me vite tė tėra
njerėzit nė Kosovė, kanė vuajtur dhe duruar padrejtėsinė e okupatorit sėrb,
megjithse kanė dėshmuar se duan tė ecin rrugės sė zhvillimit paqėsor..Shqiptarėt
nga natyra janė tė njohur pėr bujarinė dhe miqėsin . Shqiptarėt si vyrtyt e kanė
qė nuk i harrojnė ata, tė cilėt i kanė ndihmuar nė tė keqe e nė rrezik si popull i
vogėl nė Ballkan.
Periudha 24- mars 6- prill periudha e rrjedhės mė tė dendur tė refugjateve gjatė gjithė luftės
Migrimi gjatė kėsaj periudhe u pėrqėndrua nė korridorin Pejė-Prizren. Duke
pėrshkruar Kosovėn jug-perendimore, u tha se: " Kudo qė shkoje, shihje vetem
shtėpi tė djegura dhe ushtarė e policė serbe. E gjithė Kosova [pjesa
jug-perendimore] ishte zbrazur nga njerėzit". Rreth 231,000 shqiptarė tė Kosovės i
lanė banesat e tyre gjatė fazės sė parė. 11% e kėtyre njerėzve mbeten nė lėvizje
brenda Kosovės, deri nė fazėn e dytė dhe tė tretė. Periudha: 7 23 prill nga
analiza e procesverbaleve tė mbajtura nė kufi nga organizata jo-qeveritare,
vleresohej se 236,000 shqiptarė etnike kishin kaluar kufirin e Shqipėrisė nė
Morinė deri mė 7- prill. Shumica e tyre kishin ardhur pėrmes korridorit mes
qyteteve tė Pejės dhe Prizrenit, duke pėrfshirė kėto dy qytete, ose nga Suhareka
nė jug tė Prizrenit
Periudha: 24- prill deri mė 11- maj tregojė se mė shumė se 67,000
shqiptarė nga Kosova, hynė nė Shqipėri gjatė kėsaj periudhe, numėr ky
thuajse i barabartė me dy tė tretat e numrit tė refugjatėve qė hynė nė
Shqipėri gjatė periudhės sė mėparshme. Shumica e kėtyre refugjateve tė rinj
vinin nga Kosova jugore, veēanėrisht nga Prizreni.Numri i vrasjeve masive
tė dokumentura nga OSBE dhe Human Rights Watch u zvogėlua gjate fazės 3,
por megjithatė disa masakra janė dokumentuar nė Gjilan, Suharekė dhe rreth
Prishtinės. Human Rights Watch - raportonte se gjatė kėsaj faze janė kryer
vrasje masive rreth Gllogovcit, si dhe akte tė tjera dhunė kundėr civilėve
nė Gjakovė dhe Vushtri.
U konsumuan nė mėnyrė tė pėrsėritura shancet pėr njė paqe ne Kosove
Eksplodimet shpėrthyen atė natė 24 marsi 1999, tė mėrkurėn nė mbrėmje, kur
rraketat e para cruise goditėn Beogradin dhe bazat e tyre ushtarake nė Kosovė.
"Éshtė koha pėr luftė" u shpreh ish Sekretari i Pėrgjithėshėm i NATO-s Javier
Solana nė momentin, qė fluturuan aeroplanėt e parė tė nisiur nga baza ajrore e
Italisė veriore Avioano. Dy zjarre tė mėdha skuqėn qiellin e Beogradid, nė dy baza
ushtarake, aty rreth orės 8 :00- tė mbrėmjes me kohėn lokale ( ose 2 p.m me kohėn
e Nju Jork(ut). Nė Kosovė, dėgjoheshin tė shtėna me automatik dhe artileri pėr 30-
minuta. Njė minutė mė pasė se filloi bombardimi, Presidenti i SHBA-s, Bill
Clinton, u tha gazetarve nga Shtepia e Bardhė, se "Ne edhe NATO nė aleancė e morėm
kėtė aksion mbasi i konsumuam nė mėnyrė tė pėrsėritura shancet pėr njė paqe nė
Kosovė, si gjetje e njė solucioni pėr zgjidhjen e krizės".Clintoni, tha se "Sulmet
ajrore kanė si qėllim objektivn : tė demostrojnė forcėn e NATO-s, pėr tė detyruar
Beogradin tė ndal ofensisven ushtarake ndaj popullsisė . Sulmi i NATO-s filloi
mbasi i dėrguari i Uashingtonit pėr Kosovėn Richard Holbrooke, dėshtoi nė
bisedimet pėr paqe me kryekriminelin serb Sllobodan Millosheviqin.
OSBE, patė konformuar se 15,00-20,000 ishin forca tė regullta tė Ushtrisė
"Jugosllave" dhe afėrsisht 30,000- ishin policė dhe forca tė parregullta . Policėt
dhe njėsitė e ushtrisė sė rregullt kordinonin veprimet me njeri-tjetrin; shih
"Raportin mbi Shkelje Serioze te Ligjit Nderkombetar Humanitar ne Kosove 1998"
(shkurt 1999) nė web site -in e HRW, Nju Jork: S'ka Paqe pa Drejtėsi ". Nė pėrfundim
tė njė analize thuhej se raportit mes bombardimeve te NATO-s dhe modeleve tė
rrjedhės sė migrimit tė refugjateve pėr nė Shqipėri tė ēon nė pėrfundimin se vetėm
njė pjesė e vogėl e shqiptarėve ikėn nga Kosova, pėr shkak tė sulmeve ajrore tė
NATO-s. Tė dhėnat po ashtu na lėnė tė kuptojmė se bombardimet e NATO-s nė njė zonė
tė caktuar nuk qėnė as shkak pėr largimin e shqiptarėve nga kjo zonė.
Perfundimet:
Pėrfundimet e arritura nė kėtė raport tregojnė se aparati i ushtrisė, i njėsive
paraushtarake dhe i policise "jugosllave" e kanė pėrdorur fushatėn e bombardimeve tė
NATO-s si njė justifikim pėr tė vėnė nė zbatim njė operacion tė pastrimit etnik
masiv, operacion ky i pėrgatitur qė mė parė. Ky operacion pėr tė pėrzėnė shqiptarėt
vazhdoi nė shkallė tė gjerė pėr njė periudhe prej shtatė javėsh. Gjatė kesaj
periudhe nė Kosovė ishin dislokuar 50,000 trupa, ushtarė, policė dhe njesi tė
parregullta paraushtarake, tė cilėt zbatuan njė operacion kompleks pėr tė pėrzėnė me
shumė se 850,000 njėrėz.2 Njė fushatė e ketyre pėrmasave kėrkonte njė planifikim tė
detajuar e tė pergatitur qė mė parė.
Pėr gjenocidine paparė nė Kosovė personat pėrgjgjes u desh tė pėrballohen me
drejtėsinė ndėrkombėtare. Mė 27 maj 1999 - Gjykata Penale Ndėrkombėtare pėr
Ish-Jugosllavinė (ICTY) publikoi aktpadinė kundėr pesė udheheqesve
"jugollave", tė akuzuar pėr krime lufte duke perfshirė deportimin. Analiza
statistikore e paraqitur nė kėtė raport mbėshtet nė akuzat e bėra nga
Kryeprokurori i Gjykatės Penale Ndėrkombėtare pėr Ish-Jugosllavinė (ICTY) se
ish-zyrtarėt e lartė "jugosllavė" janė individualisht fajtore ose mbajnė
pėrgjejgjėsi "tė lartė kriminale" pėr kėto krime tė kryera nė Kosovė.
Nė pėrfundimin, duke kujtuar edhe njė herė 24 Marsin 1999- ditėn kur filluan bombardimet, se modelet e migrimit tė shqiptarėve tė Kosovės, pėrputhen me hipotezėn se ka pasur njė pėrpjekje tė bashkėrenduar dhe tė organizuar pėr ti dėbuar shqiptarėt nga shtėpitė e tyre nė Kosovė. Organizimi i kėsaj pėrpjekjeje ėshtė njė ndėrmarrje shumė e madhe, kėshtu qė ėshtė e pabesueshme qė ish-zyrtarėt "jugosllavė" tė akuzuar nga ICTY tė paktėn tė mos kenė ditur se ēpo ndodhte.