Nė Nju Jork u pėrkujtua 30-vjetori i vdekjes sė Gjeneral Abaz Kupit
Gjeneral Abaz Kupi, do tė marrė pėrmast e tija tė vėrteta vetėm nė Atdhe
-- nga Beqir SINA, Nju Jork, SHBA
Jamaica Ave. Woodhaven Quens(NY): Nė Nju Jork u takuan tė djelėn, shqiptarėt e Amerikės pėr tė kujtuar 30- vjetorin e vdekjes sė Gjeneral Abaz Kupit. Partija "Lėvizja e Legalitetit" Dega e NY, NJ dhe CT nė marrėveshje me familjen Kupi, ka pėkujtuar me njė tubim solemn 30- vjetorin e vdekjes sė Abaz Kupit, sė bashku me komunitetin shqiptar, entet fetare dhe politike, mbretėrorėt shqiptarė nė Amerikė, anėtarėt e partisė "Lėvizja e Legalitetit", miqėt dhe dashamirėt e familjes Kupi nė restoratin " Le Cordon Bleu" nė Kuins - Nju Jork. Ata u mblodhėn sė bashku ashtu siē mblidhen pothuajse ēdo vit nė kėtė datė - tė pėrkujtojnė kėsaj rradhe 30 - vjetorin e vdekjes sė heroit kombėtar, burrit qė nė krye tė trupave tė Mbretit Zog i I-rė, i zbardhi faqen Shqipėrisė mė 7- Prill 1939. Ata kujtuan me kėtė rastė edhe themelusin e Organizatės Kombėtare Lėvizja e Legalitetit - sot, Partia Lėvizja e Legaliteitit, gjeneral Abaz Kupin.
Takimin pėrkujtimor, e hapi dhe e udhėhoqi kryetari i Partisė Lėvizja e Legalitetit z Hakik Mena. "Mirė se keni ardhė nė pėrvejtorin e tridhjetė tė pėrkujtimit tė vdekjes sė Gjeneral Abaz Kupit, tha Mena. Heroit tonė kombėtar - birit tė betuar tė Mbretit Zog - njeriut, qė i zbardhi faqen Shqipėrisė mė 7- Prill 1939-tė. Kjo datė na mbush me nder e respekt, duke u pėrulur edhe njė her para kėtij burri tė madh - kėtij luftėtari tė vendosur , guximtari e patrioti , fisniku dhe mbi tė gjitha besnik i Mbretit Zog - Mbreti i Shqipėrisė." tha ai. Lutjen fetare e kreu Imam Isuf Balaj . I Cili ju lut Zotit! qė tė ndihmojė popullin shqiptar nė rrugėn e drejt nė rrugėn e prosperitetit, pėr tė mos e lėnė kurrė vėndin tonė; pa nėrėz tė mėndjes , tė pėndės , dhe tė pushkės. Tė ruajė shqiptarėt nga armiqėt e tyre shekullor, dhe t'u jap mundėsi qė tė kenė shtetin e tyre Etnik. Tė bėjė atdheun tonė tė bekuar dhe popullin tonė tė bashkuar - t'i fali atdheut tonė disiplinėn, arsimin, bashkimin, diturin, pėrparimin dhe lumturinė.
Fjalėn krysore e mbajti anėtari e senatit veterani i komuniteiti inxh. Hajdar Tonuzi. Duke faleminderuar tė gjithė pesėmarrėsit nė kėtė tubim nė pėrkujtim tė 30- vjetorit tė vdekjes sė heroit kombėtar gjeneral Abaz Kupit. Sot, u mbushėn 30- vjet qė legjendari i kombit, heroi kombėtar Abas Kupi u nda prej nesh njė her e pėrgjithmon - i tha lamtumir kėsaj bote me stolit e saja.Abas Kupi lindi nė mbarmin e shekullit tė 19-tė, nė qytetin heroik tė Krujės . Ndofta, edhe pėr koiēindencė jeta dhe vepra e fatosit tė Krujės, qe e inspirueme dhe ndikueme nė atė drejtim pėr t'u bėrė hero edhe mbas 500-vjetėve nė shekullin e XX-tė heroi i pavdekėshėm nga Heroi ynė kombėtar Gjergj Kastrioti Skėndėrbeu. Tonuzi, vijoj duke thėnė se :"Tė nderuem vėllazėr dhe motra, sot, kemi ardhė nė shenjė respekti e mirėnjohje pėr veprat e tija patriotike, pėr sakrificat e pa ndėrprera nė interesa e dobi tė atdheut mbarė - kombit tonė shqiptar. Vepra e luftės heroike e 7- prillit 1939 qė NaltMadhėnija e Tij Zogu i Parė Mbreti i Shqiptarėve i'a besoj kėtij burri si komandat i zoti i shqiptarėve, atė ditė edhe shkroi faqet mė tė lavdishme tė historisė, tonė kombėtare. Abaz Kupi, qe i pari n'Europė qė i'u pėrgjigjė me zjarr fuqis fashisto - naziste, e cila i'a kishte pėrgatit varrin Europės, dhe ndoshta mbarė botės. Pa luftėn e 7- prillit 1939- historia e kombit tonė do tė kishte qėnė shumė e varfėr.
Nė emėr tė Vatrės, foli n/kryetari i Fedratės PanShqiptare tė Amerikės VATRA, Dr. Gjon Buēaj
"Jemi mbledhur tė kujtojm njėrin prej atyre njėrėzve qė kanė dhėnė aq
shumė pėr ēėshtjen kombėtare, tha dr Buēaj. Qėndresa e tij mė 7- Prill
1939-tė, duke u rreshtuar nė ballė tė rezitencė pėrball njė armiku qindra
her se ne mė tė fuqishėm tregoj shpirtin dhe guximin e trimėrin e Abaz
Kupit, dhe rezistecėn shqiptare. Ai edhe ata qė bėnė atė rezitencė i
dhanė nderin kombit tonė duke derdhur edhe gjakun si Mujo Ulqinaku. Ata e
kryn kėtė vepėr pėr tė na lėnė edhe ne krenar sot si komb, qė tė themi se
shqiptarėt kurrė nuk nėshtrohen, e pėrkulen por vetėm derdhin gjak tė mbrojnė vendin e tyre."
Kam nderin qė nė emėr tė degės sė LDK-sė, tė marr fjalėn nė kėtė 30-
vjetor pėrkujtimor, e cila po i kushtohet njėrės prej figurave mė tė
ndritura tė kombit shqiptarė, gjeneral Abaz Kupit, theksoi qė nė fillim
tė fjalės sė tij z Agim Rexhaj kryetari i kėsaj dege. Duke kujtuar e
nderuar vepėrėn dhe lavdinė e kėtij tribuni tė nacionalizmit shqiptarė,
ne sot, tė gjithė sė bashku patriotė, demokratė e nacionalistė, qė jemi
mbledhur kėtu, nė Nju Jork, shprehim njėhereshit dashurin dhe respektin e
madh qe kemi - ndaj kėtyre burrave, qė dhanė aq shume pėr Shqipėrinė e shqiptarizėm.
Tė nderuar pjesmarrės, familja Kupi dhe udhėheqės tė kėtij tubimi,
Unė mund t'a konsideroj kėtė qė bėnė patriotėt, atdhetarėt e demokratėt nė
diasporė, si diēka me tė vėrtetė me vlera kombėtare pėrpjekjen e ēdonjerit
pėr tė pėrkujtuar ēdo vit tė gjitha ata burra qė luftuan pėr ēlirimin e
Shqipėrisė nga kthetrat e komunismit, demokratizimin e saj, ēlirimin e
Kosovės dhe pavarėsinė e saj - mė shumė liri e tė drejta tė shqiptarėve nė
Maqedoni e tjer. Gjė qė mė nė fund u arrit tė bėjė edhe njė ēlirim nė
shpalosjen e mendimeve dhe vlersimin e vepres sė tyre historike.
Ne shqiptarėt, tha ai kemi njė fatė tė madh; qė Kosova nėn udhėheqjen
largėpamėse e tė menēur, urtėsinė e Presidentit Rugova, luftėn e popullit
tė saj liridashės e paqedashės, UĒK-sė e SHBA-s, NATO-s e aleatve tė saj
tė jetė e lirė. Dhe dhashtė Zoti! qė sė shpejti tė gėzojė edhe njohjen
formale tė Pavarėsisė. Viti 2006 le tė mbetet nė histori si vit vendimtar i njohjes sė Pavarėsisė sė Kosovės.
Kėshtu ne edhe ju s'bashku , patriot, atdhetar e demokrat tė vėrtet duke
kujtuar figurat mė tė ndritura tė kombit tonė, po shkruajm me gėrma qė nuk
fshihen kurrė edhe Historinė e re tė kombit Shqiptarė. Po i shėrbejmė ashtu
si edhe ata luftuan e punuan pėr ēėshtjen tonė, duke u lėnė njė thesar tė
ēmuar edhe fėmijėve tanė e brezave qė na vinė pasė. Ne dhe ju s'bashku po i
kontribojmė edhe pavarėsisė sė Kosovės, dhe zgjidhjes sė ēėshtjes shqiptare
si nė Ēamėri, Kosovėn Lindore, Maqedoni e Mal tė zi." pėrfundon zoti Agim Rexhaj, kryetar i degės sė LDK-ės.
Muhamet Omari i Grupimit" Shqiptaro - Amerikanėt pėr Demokraci", thotė se:"
Ėshtė detyrė kombėtare qė kėto figura tė kujtohen nė ēdo vit. Ėshtė si njė
kolonė vertebrare e atyre qė punuan dhe ushqyen ndjenjėn e madhe tė
shqiptarisė. Abaz Kupi u "martua me shqiptarizimin. Por "kolera" e kuqe, qė
kishte mbėshtetjen e saj nė Sėrbi, Greqi dhe Rusi edhe ata shqipfolės qė ju
ngjitėn pas, pėrdorėn tė gjitha mėnyrat t'a rrėnonin ēėshtjen shqiptare, atė ēėshtje pėr tė cilėn luftojė, edhe Abaz Kupi qė t'a mbronte.
Niko Kirka, u shpreh se: "Ėshtė shumė e vėshtirė qė vendi i njė individi
tė veqantė, tė lidhet me njė datė historike - Parti e Komb. Kur kujton
7-Prillin 1939-tė, menjėher tė shkon mėndja tek Bazi i Canes. Pavarėsisht
se komunistėt vunė Mujo Ulqinakun - ushtarin para komandatit.Dhe pikėrisht
roli i Gjeneral Abaz Kupit, ka qėnė shumė i rėndėsishėm. Me ardhjen e
Italisė nė Shqipėri pra pushtimin e vėndit tonė, nuk ishte vetėm pushtimi,
por ėshtė edhe ndėrpreėja e e zhvillimit normal tė kombit shqiptar.
Pikėrisht nė atė datė u devijua rruga qė edhe sot, e kėsaj dite problemet shqiptare vazhdojnė, tha zoti Kirka.
Pėrshėndeti me anė tė njė letre zonja Vera Gjata, sekretare e Shoqėrisė pėr tė Drejtat e Njeriut "Ēamėria"
I pėrgėzojė Partinė Lėvizja e Legalitetit pėr nderimin qė po i bėnė veprės heroike
tė Gjeneral Abaz Kupit. Nė kėtė 30-vjetor nė pėrkujtim tė jetės dhe veprės sė kėtij
luftėtari trim e tė papėrkulur, nė mbrotje tė ēėshtjes Kombėtare. Emėra tė till qė
nuk kanė kurrėsyer agjė pėr kombin lidhur me pavarėsin e tij janė burim frymėzimi
pėr tė gjitha brezat - fugura tė tilla do t'i kujtojm me njė mirėnjohje tė lart.
Ėshtė fakeqėsi dhe humbje e madhe pėr brezat e rinjė qė pėr njė kohė tė gjatė iu
larguan nga kujtesa dhe iu mbetėn nėn hije patriot tė till si Abaz Kupi - nga
rregjimi komunist. Fuad Myftia: ish sekretar i Pėrgjithėshėm i Organizatės Kombėtare
Lėvizja e Legalitetit, solli nė fjalėn e tij kujtimet se si e njohu Abaz Kupin.
Ish ambasadori i Shqipėrisė nė OKB, z. Pėllumb Kulla, tha se: "Kam njė kėnaqėsi
dhe njė gėzim qė kujtimi i tij ėshtė kaq i fuqishėm sa i mbledh shqiptarėt tė
respektojn dhe t'i japėn dimesionet qė ai i meritonte. Pėrkujtesės sė kėsaj date
ėshtė njė krenari pėr familjen, ėshtė njė krenari pėr komunitetin,ėshtė njė
krenari pėr tė tėrė ata njėrėz qė kanė luftuar, e qė janė pėrpjekur. Qė kanė
ėndėrruar dhe kanė dėshėruar dhe me tė gjitha mundėsit pėr t'a bėrė tė mundur
pėrmbysjen e komunizmit nė Shqipėri. Ėshtė njė moment kur njėrėzit rrefelektojnė dhe kur ngjiten me historinė.
Ish ambasdori i Shqipėrisė nė Turqi, z. Skėnder Shkupi
Zoti Shkupi, tha se: "Prej viti 1944, qė kur komunistėt morėn pushtetin nė
Shqipėri, pati pėrpjekje tė ethėshme pėr tė denigruar tė gjitha ato figura
nacionaliste tė sė kaluarės. Nėpėrmjet shkrimtaruqėsve, ose personave qė
mėshifeshin prapa tė ashtuquajturės krijimtari popullore, shpesh u sigmatizuan
dhe u satririzuan shumė nga figurat e sė kaluarės sė lavdishme. Nacionalistėt,
njėrėz tė nderėshėm, patriotėt e atdhetarėt e vėrtet. Megjithatė, ėshtė njė gjė
interesante; vetėm pėr Abaz Kupit nuk arritėn tė sajojnė as edhe njė varg
satarikė. Aq e fuqishme ishet figura e tij. Pastėrtia dhe dhe rruga e drejtė e
tij nuk u dha asnjė shkas dhe nuk u krijoj asnjė mundėsi komunistėve tė tė
gjitha maskaralliqeve dhe poshtėrsive tė kapnin diēka nga Abaz Kupit dhe figurės sė tij.
Nė kėtė kėndėvėshtrim them qė sot duke i qėndruar edhe asaj qė tha zoti
Kulla, ėshtė njė mėkat qė ende nė Shqipėri, nuk ka tė organuziuar pikėrisht
njė diēka qė do t'i kushtohej kėsj date. Dhe jo vetėm se kjo datė qė
pėrkujtojmė ne, por edhe ngjarje dhe figura tė tjera kaq tė rėndėsishme sa
qė ėshtė Abaz Kupi. Aq mė tepėr qė sot, pikėrishtė ėshtė edhe 30-vjetori i
pėrkujtimit tė vdekjes sė Gjeneral Abaz Kupit. Sot, do tė kishte qėnė e
udhės qė nė Tiranė, Krujė dhe Durrės ku ai edhe organizojė atė rezitencėn e
tij historike do tė kishtė qėnė e udhės tė mbaheshin tubime tė tilla pėrkujtimore.
Mėgjithatė, mendoj dhe jamė optimstė pėr veten time, se shumė shpejt Gjeneral Abaz Kupi, do tė marrė pėrmast e tija tė vėrteta edhe nė Atėdhe edhe nė Shqipėrinė tonė.
Sali Bollati i Shoqatės" Ēamėria" tha se "Ky 30 - vjetor i vdekjes sė tij tregon se Abaz Kupi ėshtė ende "gjallė". "Janė ende tė gjalla idealet e tij vepra, puna dhe lufta qė ai bėri pėr Shqipėri. Pėr tė shpėrblyr vepėrėn e tij mendoj qė tė ngrihet njė fondacion, i cili, do tė merrte pėrsipėr ngritjen e shtatores sė tij nė Tiranė, Durrės edhe Krujė. Varrit i tė ndjerit i ka ardhur koha qė si komandat tė jetė nė atdheun e tij. Rasim Sina u pėrqėndrua tek dimensonaliteti i madh i kėsaj figure edhe tė figurave tė tjera qė i errėsoje ose i denigrojė vazhdimisht rregjimi i Enver Hoxhės. Autori i librit monografia e Abaz Kupit, zoti Makasen Bungo, solli disa fakte tė rėja nga jeta dhe vepra e gjeneral Abaz Kupit. Poeti anti komunist Tahir Hysa recitoi vargje tė krijuara posaqėrishtė pėr kėtė datė. Ndėrsa pėrshėndeti dhe faleminderojė tė gjithė pjesmarrėsit nė emėr tė familjes Kupi djali i madh i gjeneral Abaz Kupit, zoti Petrit Kupi.
|