HYRJE | HISTORI | LETĖRSI | FOTOGRAFI | LAJME | INFO | RRETH NESH |     FJALA e LIRĖ


Kontakto: [ ] ose [ Kontakti ]

 
  [ Prapa ]


ANTIKATEDRALISTĖT JANĖ ANTISHQIPTARĖ

PO KATEDRALE NĖ EMĖR TĖ PAVARĖSISĖ E KUNDĖR MYSLIMANIZMIT TĖ IMAGJINUAR 95%!

-- nga Kadri Mani

(Pėrgjigje me libėr nė libėr tė Prof. Dr. Muhamet Pirrakut:"JO KATEDRALE"-2003)

Libri i zi i mendjerrėsuarit Muhamet Pirraku, botim i dytė, botoi "Shkrola", Prishtinė- 2003, me kompani: myslimane-komuniste, ėshtė e fetarėve tė pa fe e tė paatdhe!!

Andaj, sėpari do t`i radhitim citatet mjerane tė mjerimit intelektual joshqiptar, tė stisura nė kopėrtinėn e sprasme tė kėtij pamfleti tė vjelljes publike; duke e sjellė kėtu edhe njė citat timin tė kahershėm: Si na ndodhi qė tė na shlyhen kufijtė midis akademikut e rrugaēit, midis intelektualit e kalit!?!

Ne shqiptarėt kudo qė tė ndoshemi(,) duhet tė jemi tė gjithė tė bashkuar e tė fortė e tė udhėhequr nga flamuri kuq e zi, simbolit tė kombit, pėr mbrojtjen e djepit tė lirisė(,) Kosovės, se Shqipėria pa tė s`ka si me jetue.
(Rev. "Kultura islame")

Vendimi pėr ndėrtimin e katedrales nė qendrėn e njė qyteti, ku 99.9% e popullsisė ėshtė me pėrkatėsi fetare myslimane, qė ėshtė kryeqyteti i njė vendi po me kėtė pėrkatėsi mbi 95%, ėshtė vendim kryekreje politik.
(Mehmet Kraja)

Vendimi i Kuvendit tė Komunės sė Prishtinė pėr ta ndėrtuar katedralen nė vend tė shkollės, Gjimnazit "Xhevdet Doda", paraqet hiē mė pak se mjerimin tonė shpirtėror, fukarralėkun tonė mendor dhe poltronizmin, tonė shekullor ndaj tė huajve, qė kanė vepruar pothuajse gjithnjė kundėr interesave tona kombėtare
(Prof. dr. Sadri Fetiu)

Ēka ėshtė kjo: ju bėjmė njė shkollė tjetėr. Njė ndėrtesė shkolle kushton 0.5 milion euro, e ajo tokė aty ėshtė 1.3 hektarė, pra 130 ari, qė me njė tender do na ishin lajmėruar 130 qytetarė ta blejnė arin pėr 100000 euro, pese rreh tregtia aty. Pra ajo tokė ashtu lakuriq kushton 130 x 100000 euro = 13 milion euro. Ja pra lapsi thotė se edhe Vatikani e plaēkit Kosovėsn, mbaron njė ndėrtesė dikund, si magazinė ruse e kėndej fiton toka kishtare.
(Ilir Krasniqi)

Nuk kemi nevojė tė bėhemi hipokritė dhe tė shtihemi ata qė nuk jemi, nuk kemi nevojė tė kthehemi nė mesjetė, ngase nga mesjeta kanė hequr dorė popujt e qytetėruar.
(Bislim Lokaj)

Autori i hallakatur, titullin e librit e ka dhėnė edhe tė pėrkthyer nė anglishte:

Prof. Dr. Muhamet Pirraku
NO TO
THE CATHEDRAL
IN THE NAME OF IMAGIEND
ALBANISM
(SECOND EDITION)

Si dhe pasthėnien: NO TO CATHEDRAL IN THE NAME OF IMAGIEND ALBANISM
S u m m a r y

Nė mėnyrė qė tė shihet faqja e zezė mbi kalė tė bardhė!!

Si mburojė tė forte prej ēeliku, me ligėsi tė paparė e tė padėgjuar ndonjėherė, e ka vėnė citation nga Victor Hygo, duke e keqpėrdorur pėr qėllime tė mbrapshta:

Libri nė pergjithėsi ėshtė rruga nga e keqja drejt sė mires, nga padrejtėsia drejt drejtėsisė, nga e pavėrteta drejt tė sė vėrtetės, nga nata drejt ditės.
Victor Hygo

Nė fakt, pėr rastin konkret tė librit tė zi, citati duhet tė lexohet anasjelltas:

Libri nė fjalė nga e mira drejt sė keqes, nga drejtėsia drejt padrejtėsisė, nga e vėrteta drejt tė pavėrtetės, nga drita drejt errėsirės.

Kurse citati tjetėr i qėndrimit antiinstitucional tė autorit me kompani, ėshtė ky:

“Njėkohėsisht, I themi: JO-nė intelektuale vendimit tė presidentit tė Kosovės pėr ngritjen e katedrales politike nė oborr tė Gjimnazit “Xhevdet Doda”- nė qendrėn e qytetit, Prishtinė”-ky konstatim hiē intelektual dhe tejet poshtėrues pėr autorin me qėndrim antipavarėsi, e qet nė taborrin e personave tė shitur pėr pak grosh me mendje-bosh.

Plolemikė
ANTIKATEDRALISTĖT JANĖ ANTISHQIPTARĖ
(Botoi mė 18 shkurt 2004 / TN)

Shkruan: Kadri MANI

BESIMI APO FEJA?

Shqipėria nuk ėshtė njė vend mysliman. Ėshtė njė vend me tre besime dhe pikėrisht pėr kėtė arsy nė Shqipėri nuk ekziston njė fe zyrtare, shtetėrore (religion d`etat). Finlay ka bėrė njė vėrejtje tė hollė: Marrėdhėniet nė mes myslimanėve dhe tė krishterėve shqiptarė kanė qenė shumė mė tė mira se sa marrėdhėniet midis shqiptarėve dhe turqve”.

Nga fundi i shek. 18 dhe nė fillim tė shekullit 19, Ali Pashė Tepelena kishte pėr komandant tė ushtrisė sė vet njė shqiptar me emrin Thanas Vaja, tė cilin autorėt bashkėkohės francezė e anglezė e kanė quajtur “Gjeneral Vajas”.

Ky shqiptar trim i pėrkiste kishės ortodokse. Pasi i kishte qėlluar rasti t`i fashiste turbullirat greke me njė dorė tė fortė, d.m.th. t`i shtypte rreptė trazirat e tyre, grekėt kanė shkruajtur shumė gjėra pėr tė.

Thanas Vaja, i cili pėr grekėt ėshtė Athanaisos Vaias nuk shikohej si armik, por si “tradhtar”. Pėr grekėt mendjelehtė “feja ortodokse” dhe “kombėsia greke” kanė qenė dhe vazhdojnė tė jenė ende dy terma qė nuk dallohen nga njėra tjetra, d.m.th. janė tė njėjta. Pėrkundrazi, shqiptarėt dallojnė shumė nė kėtė pikė: Kėta lidhjet e kombėsisė i ndjejnė mė tepėr se sa lidhjet e fesė.

(Faik Konica:”BESIMI APO FEJA”, botoi “Shqipėria Etnike” nr. 2/2003. f.12)

PA ATDHE TĖ LIRĖ S`KA AS ZOT AS FE! I nėnshtruari ėshtė i detyruar tė ndėrrojė ZOT e FE sipas dėshirės sė zaptuesit-okupatorit.

Duhet, njėherė e pėrgjithmonė, ta flakim inferioritetin dhe kompleksin e vlerės sė ulėt, sepse kemi me ēka tė krenohemi e tė jemi tė denjė para tėrė botės sė qytetėruar, si njė komb qė kurrė s`ka lakmuar tokat e huaja dhe kurrė s`ka bėrė krime e terror as pėrafėrsisht, siē kanė bėrė tė tjerėt nė kėtė botė tė “qytetėruar”; t`i kushtojmė peshė dhe rėndėsi tė duhur historisė sonė tė lavdishme; t`i kultivojmė (mėkojmė) traditat dhe zakonet pozitive: burrėrinė, trimėrinė, bujarinė, fisnikėrinė, dinjitetin, njerėzinė dhe krenarinė. Zoti I bekoftė IDEALISTĖT dhe ATDHEDASHĖSIT tė kombit ILIR-SHQIPTAR, tė cilėt kurrė s`kanė kursyer tė flijojnė edhe jetėn, edhe familjen, e tė mos flasim pėr pasurinė e mallin!

(Rexhep Bunjaku:”A KEMI DĖSHTUAR SI KOMB?”, te “Shqipėria Etnike” nr. 1/2003, f. 28-30)


Mulla Rexhep Elezaj, „komenti“ yt nuk ėshtė-koment, djalli t`i paska prishur mendtė! Ore, po ti ishe njėfarė demokrati i flaktė!? Pėrse e pshurre flakėn tėnde!? Pėrse e nxive biografinė tėnde, edhe ashtu tė surme e tė murrme- tė paqartė!? A ka ngelur ndonjė hoxhė i paindokrinuar i kthyer nga vendet arabe!?!

“Komentatori” na bėn “koment” se Dr. Ibrahim Rugova: prej idoli politik, drejt njeriut tė urryer fetarisht, po prej kuj “i urryer”!?!- pos prej: Mulla Rexhep Elezajt, Mulla Abdi Baletės, Mulla Hysamedin Fer(r)it-shpirti iu shkoftė nė ferra, or derra!!! Po si nuk mėsuat asgjė nga tradita: burrėrinė, trimėrinė, bujarinė, fisnikėrinė, dinjitetin, njerėzinė dhe krenarinė, qė na i numėron veterani i luftės, Rexhep Bunjaku; nuk mėsuar asgjė as nga Faik Konica…Rilindja Kombėtare Shqiptare juve iu paska fluturuar mbi kokė, ndėrsa te ne ėshtė shtresuar nė trurin dhe trupin tonė, nė gjak e nė shpirt.

Hoxha i katundit bashkė me bandėn e Tiranės na e paskan mėsuar statistikėn e myslimanizmit, dhe tok me turmėn e hoxhallarėve e tė haxhinjve-shumicė, iu kundėrvihen pakicės katolike:Skėnderbeut, Marin Bardhecit, Papa Klementit, Kolė Bojaxhiut, Drane Bojaxhiut, Shėn Nėnė Terezes, Pjetėr Bogdanit, Gjon Buzukut, Imzot Nikė Preles, Anton Ēettės, Kolė Berishės, Tadej Rodiqit, Dom Lush Gjergjit, gjeneralit Thanas Vaja …dhe ēirren pėrpara xhematit tė vet analfabet nėpėr xhamitė: kjo ėshtė shtėpi e zotit, dhe kėtu i jepet mikrofoni ēdo myslimani, por nuk iu jepet mikrofoni katolikėve- kaurrė!!! Se kinse Nėnė Tereza na qenkėsh: ose vllahe ose magjupe!! Tė tillėt, pra, as akanė fe as atdhe.

Unė i lus lexuesit e mi, tė mos mė radhitin nė atė pėrqindje “myslimane”, ngase i tillė mund tė dukem se jam, vetėm nė bazė tė emrit me origjinė fetare nga prindėrit e mi, por unė nuk dua ta mashtroj as Zotin e as popullin, sepse nuk lutem 5 herė nė ditė, sikur qė gėnjejnė ata qė nuk e zbatojnė asnjė shart, asnjė rregull fetar, dhe as 10 urdhėrat e Perėndisė. Si mund tė kenė fe rrenacakėt e pacipė!?! Intrigantėt mynafikė qė nxisin sherre e pėrēarje kombėtare, fushatė ndėrfetare!?! Ngase qenkan bėrė njėherė e njė kohė do kryqėzata, dhe tash ata tė ngratė do ta bėjnė edhe njė tjetėr, njė tė re- kryqzatė!!!

Unė kam njėfarė arsimi fetar mysliman, tri herė e kam bėrė hatme Kur'anin. E kam lexuar edhe Biblėn, dhe vijoj herėpasherė tė lexoj literaturė fetare, por si tė dorės sė dytė, nė orėt e lira, kohėn e ēmuar ia kushtoj profesionit tim tė mėsuesė, gjuhės e letėrsisė. Kam diplomuar nė temėn: DISA RISI NĖ GJUHĖN SHQIPE“.

Ja njė thėnie e menēur nga Bibla: Kush i kapsallit sytė, krime farkon. Dhe kėtė ia pata pėrplasur nė surrat drejtorit tė burgut nė Dob- Slloveni, i cili po i kapsalliste sytė; nuk di nė quhej Mezhnar apo Mexhnun!?!

TY G O N X H E G O N X H E B O J A X H I U

Gonxhe Bojaxhiu po tė falemi nderit
Yrrnek motėr nderi ēmimin nobeliste
Gonxheja erėzon n`ankthin tonė flladitėse
Oburrani!- pėrhapeni jehonėn haberit!

Nder e lavd nė kėtė dhe t`asaj bote
Xhaxhin Kolė babė e tribun popullor
E jėma Drane gėzonte ēdo vit shkollor
Bujarinė shqiptare shpreh fėtyra jote!

Ofshet e lutjeve tua i dėgjoi qielli
Jehona e tyre gjithandej trumbetoi
Amerika satanin seē e bėri zap

Xhixhoja shėlbuese nur luledielli
Imzot, populli ynė vetėm sa s`mbaroi
Urata arriti anija jonė nė trap!

(Kadri Mani)

Tė shkojmė me radhė: I telefonoj zotni Idriz Zeqirajt dhe i them nė e njeh Rexhep Elezajn? „E njoh, si nuk e njihkam, e kam mik!“ „Atėherė gnushėllimet e mia, ka vdekur duke qenė i gjallė- kufomė shėtitėse!“ „Pėrse, ēfarė i ka ndodhur“? „E ka plagosur veten, pėr vdekje!“ „Si ashtu!?“- ia lexoj titullin pėr mllefin e hoxhės kundėr Kryetarit dhe kundėr ēdo gjėje qė nuk ėshtė myslimane, paēka se hoxha e shkruan keq-„musliman“!!

E hetoj se zotni Idrizit i vėshtirėsohet mfymėmarrja pėr katastrofėn e hoxhės...I them tė bisedojė me zotni Nikollė Shabanin, kryetar i Bashkimit tė Intelektualėve Shqiptarė nė Mėrgim-(BISHM-i)-( qė unė me kohė e kam quajtur- biēim shoqate!!), se ēfarė po ndodh me atė farė „sekretari tė pėrgjithshėm“!?!

Bisedė telefonike si me Idriz Zeqirajn, Redaktorpėrgjegjės, i revistės tonė “Shqipėria Etnike”, pata edhe me Agim Gashin, Drejtorin tonė: besoj se tani e kuptojnė pėrse e pata ndjekur Hoxhėn nga revista, bashkė me sivėllaun e tij, Besim Krasniqin...

„nė aspektin politik ėshtė absurd i llojit mė banal mbi tė cilėn praktikė nuk mund tė qėndrojė asnjė bashkėsi e organizuar brenda kufijve tė caktuar, e qė ndryshe quhet shtet.“- hoxha i katundit kėlthet e bėrtet, pa na sqaruar: a ua ka shpjeguar ky hoxhė ato absurditete e banalitete atyre vendeve ku e ka mbaruar Fakultetin e Teologjisė!?! Dhe pas shpjegimit dhe „komentit“, a ka arritur t`i bind ato vende qė tė heqin dorė nga ato basurditete e banalitete!?! Dhe pėrse nuk i ka sjellur nga andej: njė burulluk, njė shami, njė sargi, njė byrynyse, njė frexhe, njė nape, njė perēe, njė turban e njė xhybe pėr kryetarin e tij ēfarė do ta donte e ēfarė do ta pėlqente hoxha i katundit, Mulla Rexhep Elezaj!?!

Ose t'ia kishe dėrguar me kohė Nėnkryetarit tė LDK-sė, zotni Kolė Berishės, do suparee do qitape: elifin, elhamin, tebaren, kacemen, fezariatin, ilmihallin, texhvitin dhe kur`anin, t`i propozoje dhe ta bindje qė tė shkojė nė haxhillėk, ku do ta fitonte njė kapele me tentene, me lulka tė kuqe e tė verdha, si lulet e shėngjergjit, para se ky shejtan katolik ta kishte orientuar keq, kah Vatkikani e jo kah Qabeja, Ibrahim Rugovėn, meqė e pėrmende dhe e fajsove komplet Kryesinė e LDK-sė: „siē ėshtė qėndrimi dhe sjellja e qartė prokatolike e kreut tė LDK-sė kundrejt rolit tė faktorit fetar katolik(,) tė cilin po e imponojnė nė procesin e pavarėsisė sė Kosovės.“!?!

Me fjalė tė tjera, Mulla Rexhep Elezaj kėlthet: as na duhet njė pavarėsi e tėllė me njė orientim tė keq, apojo!?!

„Meqė kjo nuk ėshtė tema e kėtij shkrimi, e bėmė kėtė hyrje tė shkurtėr pėr ta shtruar njė ēėshtje tjetėr mjaftė diskutabile, por edhe tė ndjeshme politikisht e kombėtarisht, siē ėshtė qėndrimi dhe sjellja e qartė prokatolike e kreut tė LDK-sė kundrejt rolit tė faktorit fetar katolik(,) tė cilin po e imponojnė nė procesin e pavarėsisė sė Kosovės. Ėshtė kjo padyshim njė dukuri e rrallė nė politikėn kombėtarė tė faktorit politikė shqiptarė, e cila qė nga hyrja e Dr. Rugovės nė politikė ka rėnė nė sy shumė qartė se afrimi dhe simpatia ndaj faktorit fetar katolik zėnė njė vend kyē nė filosofinė politike tė kėsaj partie, sidomos bashkėpunimi me krerėt e Kishės katolike, gjegjėsisht afrimi ndaj Vatikanit dhe Papa Gjon Palit tė Dytė (sllav pėrnga prejardhja e tij etnike).“-e drejtė! Ku guxon Kryetari i Shtetit tė tregojė simpati ndaj njė feje tjetėr, pa e pyetur Hoxhėn e katundit dhe xhematin e tij!?! Se ēfarė do tė thonė plakat e pleqtė e katundit, tė cilėve hoxha nanaē iu ka kallėzuar vajzllėk e nasihat!?! Lėre pastaj se ēfarė do tė thonte kovaēi e nallbani dhe Ali Asllani, krejt mahalla dhe Hanko Halla!?! Tybeistikfa, estakfirullah!!

A thua di t`ia shkruaj vetvetes njė xheēme-hajmali, pėr tė ēmendur, hoxha Rexhep Elezaj? I ligu pėr mend, nė ekstazė kėlthet e ēirret pėr prejardhjen e Papės-((sllav pėrnga prejardhja e tij etnike)- aludim qėllimkeq, kinse pėr orientimin e Kryesisė tė LDK-sė-„proruse“!!!

JO!- ore i biri ia mamasė, ore i biri i errėsirės, Papa e ka ēliruar Ploninė, duke e shkėputur nga ndikimi rus, dhe e ka bėrė njė vend properėndimor. Hoxha i katundit nuk e ditka se Papa ėshtė edhe poet: Shkrime tė revistės „Shqipėria Etnike“ nr. 6-7/1999, f. 17 Nga poezia botėrore Karol Wojtyla (Papa Gjon Pali II) SIMONI NGA CICERONI Sy mė sy me Njeriun. Rruga dhe shumė fėtyra- dhe goditje tėmtha sikur ushtimė e barabartė nė farkėtore Unė nuk kėrkoj aventura. Askė nuk dua ta fyej Dėshiroj t`i mjaftoj vetvetes Ndaj le tė mos mė shqetėsojė kush As skamnori as i burgosuri as Zoti. Megjithatė dėshiroj tė jem i drejtė ndaj bėj pazar me ju xhelatė rreth njerit tjetėr (tė kthehem nė qytet unė dėshiroj) Bėj pazar me ju rreth diēkafit sepse drejtėsia kėrkon prej meje qė me tė drejtė sillen rreth e qark meje qė ai do ta quante mėshirė. Dėshiroj gjithmonė tė jem i drejtė.

Ja kėtu pragu Matanė kėtij pragu mos kalo, mos trazo mendjen e zemrėn mos e shqetėso sė andejmi asgjė mos lėviz – ah, detyrimi e dhuna! dhe ai guxon me kėtė tė pajtohet – ai lypės! Njeriu i drejtė gjer tani – e pastaj? Do tė shkojnė njerėzit – gra, fėmijė – tė njėjtit dhe unė me ta – Kush do tė njohė, kur barrė e rėndė nė kokėn e shembur rrokulliset e rrokulliset Unė me tė – Nuk mund tė qėndroj mė: drejtėsia nuk ėshtė statujė e gurtė Thyeje e kape! (fjalitė duhet tė jenė tė ėrmbledhura tė rrėshqasin e tė pėrshkojnė – nuk do tė jenė sofra tė lėmuara) Thyeje e kape! Bbėzat e syve pezull mbi mua – rreze e dritės bebėzat e syve me shikim kah traversat me shikim tė lartė mbi mua… Bota ime e vogėl: drejtėsia shtypur brenda normash! Ideali yt i madh, bota jote e madhe: bebėza tė syve traversa dhe Ai! Dhe nė kėtė botė tė madhe nuk do tė mundėsh tė vėshtrosh botėn time tė vogėl dhe mund ta fyesh deri nė fund ta rrėnosh dhe tė mundėsh tė shkosh nė kryq duke lėnė pas gjithēka Ti, zemėrzi, zemėrgjėri Ti, qė nė zemėr bart edhe dhembjen edhe dashurinė e njerėzisė Unė tashmė nuk dėshiroj tė jem i drejtė! Unė mezi qėndroj nė prag prej nga shihet bota e re! Ndėrsa pranė parakalon turma gra, fėmijė, ushtarė: tė gjithė sillen rreth e qark Zotit Qetėsi, qetėsi – Drejtėsia kėrkon kryengritje – Por kundėr kujt? 1957 (Poeti Karol Wojtyla (Papa Gjon Pali II)-marrė nga pėrmbledhja me poezi:“BREGU I QETĖSISĖ”f.51-52, botoi “Drita”-Ferizaj)

“Dhe kjo, jo pa tė drejtė, sepse qė nga viti 1990 e deri mė sot ka dėshmuar nė praktikė se filosofinė politike, pėrveē mbi parime kombėtare, e kishte mbeshtetur nė masė tė madhe mbi simpatinė e faktorit fetar katolik nė Europė ndaj Kosovės, ekskluzivisht nė oborrin kishtar tė Vatikanit.”- e po ku ishe ti-(engjulli rojtar!) qė nga viti 1990, dhe nė ndėrkohė, pėrgjatė njė dekade e gjysmė, a e di ti se ēfarė lavdėrata e ditirambe i thurje LDK-sė dhe Kryetarit, tė cilėt tash i pėrgojon, pa asnjė arsye!?! A nuk po del ti me i keqi ndėr mė tė kėqinjtė qė vetė i ke kritikuar!?!

LDK-ėshtė ēelėsi i artė i demokracisė, ėshtė shpikje shekullore, qė orientimit socialfashist, ia ndėrroi kahjen; dhe para se t`i pėrmendish emrate titujt: LDK-nė, Kryesinė e LDK-sė dhe Papėn, duhet ta rrjepish mukozėn e gojės, tė buzėve dhe tė gjuhės sė pėrdalė.

Cila fe dhe cila demokraci t`i lejonė ty njė urrejtje tė tėrbuar, vetėm pėr shkak se dikush mendon ndryshe!?! Ēfarė katastrofe sheh ti, o i marrė, nė mendimin pluralist? A pak shembuj kemi tė familjes tė pėrzier myslimane-katolike? Pėrse merreni ti dhe Baleta me kompani me statistika arbitrare, kur dihet se nė ndėrkohė, sikur pluralizmi politik nė familje, ka depėrtuar edhe pluralizmi fetar; dy raste tė kėtilla kemi nė familje apo nė miqėsinė tonė tė ngushtė: biri i mbesės tonė, zotni Bajram Xhemajli, inxhinier i aviacionit-(numėrohen nė gishtat e njė dore kuadrot e tilla nė Kosovė), dhe zotni Shkėlqim Veselaj, inxhinier i elekroteknikės, nga familje me origjinė myslimane, kanė kaluar nė do tjera sekte, qė as e dimė mirė, e as na intereson aq hollėsisht, por me sa dimė: nė kėtė botė duhet tė jetojnė sa mė keq, qė nė botėn tjetėr tė jetojnė sa mė mirė??

E pyes nė telefon birin tim pėr informata mė tė sakta, dhe ia mė pėrgjigjet me humor e me dreqnillėqe: Shkėlqimi ka hyrė nė fenė myslimane-bektashiane, kurse Bajrami nė fenė katolike-romatike!!

“Lėre mos u tall, se po mė intereson tė di?”.
“Po pėrse po mė pyet?”
“Jam nė plemikė me Mulla Rexhep Elezajn”.
“Ah bre Babush, po ti ke qenė dikur nė ato nivele, dhe kemi menduar se i ke harruar
ato sikur borėn e parvjeme, pėrse po kthehesh prapa!?”
“Prapanikėt po na detyrojnė tė merremi me ta!?”
Tė vijojmė me proēkat e proēkaxhiut, tė hanerit tė pėrhėnur:

“Prandaj, kur elementi fetar ngatėrrohet me politikėn dhe anasjelltas, ose mė mirė me thėnė kur feja merrė rolin e politikės nė ndėrtimin e shtetit dhe pėrcaktimin e fateve tė njė kombi, s’ka dyshim se bėhėt fjalė pėr koncept shumė tė gabuar politik, siē e ka treguar kėtė mė sė miri rasti i involvimit tė kishės ortodokse serbe nė politikėn nacionale tė popullit serb, qė nga mesjeta dhe deri para pak(ė) viteve, kur turpėrisht para gjithė botės u detyrua tė tėrhiqet nga projekti pėr krijimin e Serbisė sė Madhe.

Ėshtė kėshtu, sepse vetė roli dhe natyra e fesė janė gjithėherė nė disharmoni me parimet e politikės mbi tė cilat funksionoin dhe ngritet shteti si njėsi juridike, kulturore dhe politike. Kėtu nuk kemi kohė dhe as vend qė kėsaj teme t’i kushtojmė analizė mė tė gjėrė, por ajo qė ėshtė mė se e sigurtė, ėshtė fakti i pamohuar se qėkur ka ardhur nė krye tė LDK-sė Dr. Rugova me 1990(,) ndėr shtyllat kryesore tė politikės sė tij ishte futja nė lojė e opsionit; se si ta fitojė sa mė shumė mbėshtetjen dhe simpatinė sa mė tė madhe tė kreut katolik nė Vatikan, e me kėtė edhe gjithė simpatinė e botės sė krishterė perėndimore, qė shikuar parimisht nuk ishte hap i gabuar politik, posikur tė mos i kishte bėrė disa veprime individuale tė tepruara pro fesė katolike, sidomos gjatė viteve tė pas luftės nė Kosovė, duke dhėnė di! sa iniciativa tė cilat shkonin drejtpėrdrejtė nė ndėrrimin e imazhit fetar tė Kosovės, pra forcimin e faktorit fetarė katolikė, gjegjėsisht qė shkonin nė dobėsimin dhe eliminimin arbitrarisht tė imazhit fetarė islamė tė Kosovės, siē ishte prerja e shiritit pėr ngritjen e memorialit tė paqės pėr Nėnė Terezėn duke i ndarė afėr 40 hektarė tokė nė periferi tė Prishtinės, ngritja e bustit tė Nėnė Terezės nė qendėr tė Prishtinės, disa herė takimi i tij me Atin e Shėnjėt, pėrfshirė edhe audiencėn e fundit para disa javėsh, pjesėmarrja e tij nė Romė me rastin e shėnjtėrimit tė N. Terezės, dalja me iniciativėn pėr ndėrtimin e katedralės katolike nė qendėr tė Prishtinės shumė afėr kompleksit univerzitar, ndezja e bredhit tė Krishtlinjeve me 24 dhjetor 2003 si kryetar shteti nė qėndėr tė Prishtinės, etj, etj, qė tė gjitha japin tė kuptohet qartė se ėshtė dhėnė pėr sė tepėrmi pas faktorit fetar katolik (e ndoshta edhe shpirtėrisht), pėr tė cilėn dukuri kohėve tė fundit po spekulohet me tė ! madhe se ai veē ėshtė konvertuar nė Fenė katolike.

E gjithė kjo qė tham(ė) mė sipėr, po tė mos ishte kryetar i Kosovės, sigurisht se do tė mbetej thjeshtė si njė ēėshtje e tij personale, mbase edhe e parėndėsishme. Thėnjet e tipit se Dr. Rugova me mbeshtetjen e tij mbi faktorin politik dhe fetar katolik(,) nuk bėn tjetėr veēėse njė diplomaci tė menēur pėr Kosovėn, ngase pa e fituar shqiptarėt simpatinė e kreut katolik nė botė(,) nuk mund t’i realizojnė ėndrrat e tyre pėr pavarėsinė e Kosovės, ose nė stilin se shqiptarėt duhet ta veshin petkun e katolicizmit, d.m.th. se duhet ta ndėrrojnė fenė islame dhe tė konvertohen nė fenė katolike, si kusht pėr tė hyrė nė Europė, sepse si muslimanė nuk i dėshiron bota perėndimore, si dhe pretekste tė ngjajshme, s’janė tjetėr veēėse broēkulla politike tė cilat nuk mund tė merren fare seriozisht, ngase tė qenurit e shqiptarėve si komb me mbi 80 pėrqind tė pėrkatėsisė fetare islame(,) nuk ka qenė dhe as nuk ėshtė pengesė qė tė hyjnė nė familjen e popujve evrop! ianė. Pėr kėtė qė themi mund tė sjellim me dhjetra argumente(,) tė cilat dėshmojnė tė kundėrtėn e asaj qė trillojnė disa kuaziintelektualė shqiptarė, tė cilėt tė ngarkuar me islamofobinė e tyre tė egėr(;) nuk bėjnė tjetėr veēėse propagandė bajate, dhe ate, jemi tė sigurtė, jo me qėllim pėr ta ēuar kombin shqiptar drejtė familjes evropiane, por thjeshtė kėtė e bėjnė nė rolin e misionarėve katolikė.

Pra, tė bėrit politikė kombėtare duke e futur nė pėrdorim faktorin fetar, tė mbeshteturit e filosofisė politike dhe shtet(ė)rore nė ndėrtimin e shtetit(,) ashtu siē ka vepruar dhe vazhdon tė veprojė Dr. Rugova, nė njėrėn, duke e injoruar keq rolin e faktorit politik islam shqiptar, nė anėn tjetėr, pra duke mos ekuilibruar si duhet midis faktorit kryesorė fetarė nė Kosovė, atij islam (80%) dhe atij katolik (7%), gjegjėsisht duke favorizuar Katolicizmin dhe duke minimizuar Islamizmin, ėshtė padyshim gabimi i rėndė politik i cili pashmangshėm se do tė ketė reperkusione tė dėmshme nė ruajtjen dhe kultivimi! n e mėtjem(ė) tė tolerancės fetare ndėr shqiptarėt e Kosovės. Gjėja mė e dėmshme nė politikė ėshtė kur iluzionet shndėrrohen nė koncepte sjelljesh dhe veprimesh tė pakoordinuara mirė politikisht, sikur tė ishte fjala pėr procese tė kryera politike, ose pėr ndonjė mision profetėsh tė imagjinuar.”

- Ėshtė trashtina e tė pagėdhendurve nga elemntė destruktivė kombėtarė-ndėrkombėtarė, kur serbėt i konsiderojnė “tė krishterė” sikur Evropa, dhe kur socilistės shqiptarė “tė reformueshėm” sikur partitė evropiane. Kėtu s`ka asnjė grimė tė vėrtete: nė kishėn serbe tanimė nuk ėshtė Krishti as engjujt, por atje ka zėnė vend djalli; dhe popat serbianė nė njėrėn dorė-(hapur) mbajnė Ungjillin, dhe nė tjetrėn dorė-(fshehur) tė futur nėn mantijat e veta tė zeza, kinsse me dorė nė zemėr, nė fakt ata mbajnė ganxharėt-(kamat) pėr kasaphane tė reja.

Dhe socialistėt shqiptarė janė tė pareformueshėm pėrjetė, ata janė socialistė-fashistė-hitleristė, tė zanafillės tė Hitelerit, tė cilėt pėr kryq e pėr bismilah kanė dhunėn dhe terrorin. Kėtu bėjnė pjesė edhe terroristėt e mediave, sikur nė rastin konkret nė shqyertim.

Dhe hoxha i katundit “ e sheh” fort negativ rolin e fesė katolike nė politikė, por “e sheh” shumė pozitiv rolin e myslimanizmit:” duke e injoruar keq rolin e faktorit politik islam shqiptar,”, me kusht qė tė jetė nė barazpeshė me pėrqinsjen e tij arbitrare, pakicė-shumicė!! Hoxha i njėanėshėm nuk paska dalur nga kopėrtinat e qitave e tė supareve fillestare elementare, si duket as i paska lexuar librat shkencore:”Darvinizmi dhe feja”, “Thelbi reaksionar i myslimanizmit”…

“bėjmė me standarde tė dyfishta politike ndaj tė njejtit popull qė ua ka dhėnė votat (vėshtirė se do t’ua japin nė tė ardhmėn), sjellje qė bien ndesh dhe janė nė kundėrshtim tė plotė me deklarimet verbale pėr ndėrtimin e shtetit demokratik dhe juridik, ku tė gjithė njerėzit padallim dhe nė mėnyrė tė lirė mund t’i shprehin bindjet e tyre fetare dhe politike ashtu siē dėshirojnė ata vetė pa pengesa dhe imponime.”- kush kė po e pengon dhe kush kujt po do t`i imponohet, o haner i pėrhėnur!?! Kush e shkroi broshurėn pėrēarėse:”JO-KATEDRALES”!?! Andaj ua vura nė titul dhe iu bėftė mirė: “ANTIKATEDRALISTĖT JANĖ ANTISHQIPTARĖ”. Ja se tė tregoj unė se kush jeni ju pėrēarėsit e urryer fetarė, njė tjetėr rast i ngjashėm:

Me mbititull: “SI E SHOHIM SHQIPĖRINĖ”, dhe me titull: “HENDEQET DHE URAT”, gazetari dhe shkrimtari i njohur, Rushit Ramabaja, kėtu e njė dekadė mė parė, pos tjerash, shkruante: (...)

„Nga larg pashė profesorin i vjetėr ferizajas, Ramadan Hazirin, tek jepte e merrte me njė doktor tonin tė historisė, qė i kėrrusur nėn njė barrė librash e dokumentesh, bėrtiste me zė tė lartė pėr islamizmin si tė vetmin shpėtimtar tė kombit.

- Doktor,- i tha njė djalosh pėrbri, qė, si duket, e njihte kaherė,- mos ke qenė mė frik nė Shkup?
- E ē`tė duhet ty nė qoftė se kam qenė?
- Sigurisht nė xhami do tė kesh vazhduar fjalimin kundėr Skėnderbeut, qė „e tradhtoi islamizmin dhe ia ktheu shpatėn sulltanit. Tė kujtohet edhe ē`faje tė tjera plot helm the vitin e kaluar?

Doktori iu vėrsul me britma e me tė shara, por profesori Ramadan ia shkei syrin djaloshit qė tė mos nxehej. Gjestet e tij thoshin „Hiqu tej, ėshtė i lojtur“.

„Jo,- bėrtiti ai akoma edhe mė i nxehur,- ky s`ėshtė budalla, por e shiti tepėr lirė, pėr pak honorare idealin e tij prej shkencėtari, duke nxirė figurat mė tė ndritshme kombėtare dhe duke hapur hendekun mė tė thellė ndėrmejet shqiptarėve tė besimeve tė ndryshme.

Meqė s`e njohja djaloshin, i bėra shenjė profesorit qė ta largonte sa s`kishte plasur ndonjė sherr. Njė gjysmė ore mė vonė, nė Kafen e Agronit (quhet sipas emrit tė pronarit shkupjan), djaloshit i kishte rėnė inati dhe i nxitur nga shakatė e lezeēme tė prof. Ramadan Hazirit, po thoshte:

E di ē`do tė bėjė ky? Do tė marrė briskun nė dorė dhe nėpėr sheshe, midis turmės do tė bėrtasė:”Hajde ta bėjmė synet botėn e pasynetuar!”

Qeshėm njė copė herė dhe pastaj i thamė qė tė hiqej tej, qė tė mos merrej me tė, ngaqė me ato qė po bėn, s`ėshtė turp vetėm pėr tė, por edhe pėr kolegėt e tij historianė. Dhe kur pandehėm se djaloshi u zbut plotėsisht, ai sėrish u nxeh, por tash shumė mė tepėr.

-S`ėshtė i lojtur, ēdo gjė e bėn me llogari, jua them unė. Qe, ka ardhur kėtu tė propagandojė “rrėnjėt islamike tė shqiptarėve” dhe mu nė prag tė ardhjes sė Papės nė Shqipėri! Ėshtė kjo rastėsi, injorancė, lojė e njeriut qė ka humbur kokėn? Jo, vėllezėr, janė sulur gjithfarė maskarenjsh tė rrėnojnė tė nesėrmėn tonė. Po ta bente atė qė propagandon ai njė nxėnės i papjekur i medresės, o njė hoxhė injoranr fshati, mund tė falej. Por si t`i mbyllim sytė kur kėtė e bėn njė doktor historie?” (Rushit Ramabaja te “Rilindja”, e premte, 9 korrik 1993, f. 11) Ja, ky pra ishte, kush tjetėr, pos autori i broshurės:“JO-KATEDRALES“, Muhamet Pirraku- oturaku!

/lexoni e (mos) besoni!/

KOMENT DR. IBRAHIM RUGOVA: PREJ IDOLI POLITIK, DREJT NJERIUT TĖ URRYER FETARISHT..!?
Rimėkėmbja, 27/01/2004 Shkruan:

Rexhep Elezaj

Asnjė shtet nė botė nuk ėshtė ndėrtuar mbi lutjet dhe simpatitė fetare ose nga mėshira e Zotit qė t’ia pranojė dėshirėn ndonjė populli pėr ta bėrė shtetin e tij. Pra, as nė rastin e Kosovės e cila gjendet nė fazėn e ndėrtimit tė shtetit dhe pavarėsisė sė saj, njė model i tillė nuk mund tė jetė politikė reale, sado qė lutjet pėr realizimin e njė dėshire tė tillė tė shqiptarėve mund tė vijnė edhe nga kreu mė i lartė i Kishės katolike nė botė. Futja e njė metode tė tillė, gjegjėsisht involvimi i elementit fetar (katolik) pėr arritjen e pavarėsisė dhe ndėrtimin e shtetit tė Kosovės, nė aspektin politik ėshtė absurd i llojit mė banal mbi tė cilėn praktikė nuk mund tė qėndrojė asnjė bashkėsi e organizuar brenda kufijve tė caktuar, e qė ndryshe quhet shtet.

Pra, edhe nė rastin e Kosovės(,) kur ėshtė fjala pėr pranimin ndėrkombėtarisht tė pavarėsisė sė! saj nuk mund tė bėhėt fjalė pėr kur(r)farė privilegjesh tė ēfarėdo natyre qofshin, sepse bazat dhe parimet mbi tė cilat ngritet ose mbi tė cilat njihet ndėrkombėtarisht shteti i njė populli, janė rregulla universale juridike dhe diplomatike dhe nga kėto principe nuk ka pse tė pėrjashtohet Kosova, por as kur ėshtė fjala pėr pėrmbushjen e “standardeve”, siē po quhen tani kushtet tė cilat duhet t’i plotėsojė ajo para se tė njihet ndėrkombėtarisht si shtet i pavarur.

Meqė kjo nuk ėshtė tema e kėtij shkrimi, e bėmė kėtė hyrje tė shkurtėr pėr ta shtruar njė ēėshtje tjetėr mjaftė diskutabile, por edhe tė ndjeshme politikisht e kombėtarisht, siē ėshtė qėndrimi dhe sjellja e qartė prokatolike e kreut tė LDK-sė kundrejt rolit tė faktorit fetar katolik(,) tė cilin po e imponojnė nė procesin e pavarėsisė sė Kosovės. Ėshtė kjo padyshim njė dukuri e rrallė nė politikėn kombėtarė tė faktorit politikė shqiptarė, e cila qė nga hyrja e Dr. Rugovės nė politikė ka rėnė nė sy shumė qartė se afrimi dhe simpatia ndaj faktorit fetar katolik zėnė njė vend kyē nė filosofinė politike tė kėsaj partie, sidomos bashkėpunimi me krerėt e Kishės katolike, gjegjėsisht afrimi ndaj Vatikanit dhe Papa Gjon Palit tė Dytė (sllav pėrnga prejardhja e tij etnike). Kėtė anim ai e ka dėshmuar qysh me vendosjen e fotografisė sė tij me Papėn e Shėn! jėt nė muret e zyrave nė shtepinė e tij nė Velani, e qė nė qarqet intelektuale tė Prishtinės ka shkaktuar polemika dhe komente prej mė tė ndryshmeve(,) tė cilat vazhdojnė edhe sot.

Dhe kjo, jo pa tė drejtė, sepse qė nga viti 1990 e deri mė sot ka dėshmuar nė praktikė se filosofinė politike, pėrveē mbi parime kombėtare, e kishte mbeshtetur nė masė tė madhe mbi simpatinė e faktorit fetar katolik nė Europė ndaj Kosovės, ekskluzivisht nė oborrin kishtar tė Vatikanit. Kur jemi tek kjo ēėshjtje e themi se nuk jemi kundėr rolit ose ndihmesės qė mund ta ketė ushtruar nė tė mirė tė ēėshtjes sė Kosovės kreu mė i lartė i Kishės katolike ose edhe vetė Papa Gj. Pali, mbase ndoshta edhe do ta ketė bėrė ndonjė lutje pėr pavarėsinė e Kosovės (siē pretendon Dr. Rugova), e qė nuk do tė ishte fare ndonjė gjė kontestuese pėr natyrėn dhe misionin fetar qė ka, por mbėshtetja e plotė e njė filosofie politike, ose e politikės kombėtare tė liderit politik tė shqiptarėve tė Kosovės, siē ėshtė realizimi i pava! rėsisė sė Kosovės, gati nė mėnyrė ekskluzive mbi simpatinė ose lutjet qė mund t’i bėjė Selia e Shenjėt pėr tė mirėn e njė populli, nuk ėshtė dhe as nuk mund tė jetė mėnyra, por as parimi themelor mbi tė cilat do duhej tė mbeshtetej arritja dhe realizimi i pavarėsisė sė Kosovės.

Sepse, sukseset nė planin politik, diplomatik dhe juridik pėr ndėrtimin e shtetit tė Kosovės(,) nuk mund tė qėndrojnė politikisht, por as nuk mund tė jenė nė varshmėri aq tė madhe nga qėndrimi „politik“ i faktorit fetar katolik nė botė sa vazhdon tė mendojė Dr. Rugova. Sepse, sado qė tė jetė miradashės dhe i madh roli i kreut mė tė lartė fetar katolik nė botė, nuk ėshtė dhe as nuk mund tė jet(ė) faktori me ndikim tė drejtpėrdrjtė pranė qendrave tė vendosjeve ndėrkombėtare qė t’i detyrojė ato qė eventualisht ta ndėrrojnė mendimin ose qėndrimet e tyre nė favor tė kėrkesave tė dy milion shqiptarėve tė Kosovės pėr pavarėsi. Kjo pėr shkakun sepse po tė shtroheshin proceset politike nė botė vetėm mbi baza fetare, atėherė ! principet dhe rregullat e tė drejtės ndėrkombėtare si dhe angazhimet diplomatike nė nivel tė OKB-sė pėr pranimin e shteteve tė reja nė botė, do tė ngelnin sekundare dhe pa ndonjė peshė.

Nė rastet kur faktori fetar ka qenė promotori kryesor nė ndėrtimin e shtetit, atėherė ato shoqėri qė kanė vepruar dhe qė janė ndėrtuar mbi kėto baza(,) kanė pėsuar fijasko politike, e qė shumė vėshtirė e kanė bėrė mė vonė riparimin e gabimeve tė tilla, siē ishte rasti i Izraelit, Irlandės Veriore, etj, meqė sado qė tė jetė e drejtė dhe e arsyeshme doktrina fetare(,) mbi tė cilėn mund tė ndėrtohet shteti, vetė fakti se natyra e elementit fetar pėrjashton faktorin politik(,) ėshtė i destinuar qė si i tillė tė dėshtojė. Prandaj, kur elementi fetar ngatėrrohet me politikėn dhe anasjelltas, ose mė mirė me thėnė kur feja merrė rolin e politikės nė ndėrtimin e shtetit dhe pėrcaktimin e fateve tė njė kombi, s’ka dyshim se bėhėt fjalė pėr koncept shumė tė gabuar politik, siē e ka treguar kėtė mė sė miri rasti i involvimit tė kishės ortodokse serbe nė politikėn nacionale tė popullit serb, qė nga mesjeta dhe deri para pakė viteve, kur turpėrisht para gjithė botės u detyrua tė tėrhiqet nga projekti pėr krijimin e Serbisė sė Madhe.

Ėshtė kėshtu, sepse vetė roli dhe natyra e fesė janė gjithėherė nė disharmoni me parimet e politikės mbi tė cilat funksionoin dhe ngritet shteti si njėsi juridike, kulturore dhe politike. Kėtu nuk kemi kohė dhe as vend qė kėsaj teme t’i kushtojmė analizė mė tė gjėrė, por ajo qė ėshtė mė se e sigurtė, ėshtė fakti i pamohuar se qėkur ka ardhur nė krye tė LDK-sė Dr. Rugova me 1990(,) ndėr shtyllat kryesore tė politikės sė tij ishte futja nė lojė e opsionit; se si ta fitojė sa mė shumė mbėshtetjen dhe simpatinė sa mė tė madhe tė kreut katolik nė Vatikan, e me kėtė edhe gjithė simpatinė e botės sė krishterė perėndimore, qė shikuar parimisht nuk ishte hap i gabuar politik, posikur tė mos i kishte bėrė disa veprime individuale tė tepruara pro fesė katolike, sidomos gjatė viteve tė pas luftės nė Kosovė, duke dhėnė di!

Sa iniciativa tė cilat shkonin drejtpėrdrejtė nė ndėrrimin e imazhit fetar tė Kosovės, pra forcimin e faktorit fetarė katolikė, gjegjėsisht qė shkonin nė dobėsimin dhe eliminimin arbitrarisht tė imazhit fetarė islamė tė Kosovės, siē ishte prerja e shiritit pėr ngritjen e memorialit tė paqės pėr Nėnė Terezėn duke i ndarė afėr 40 hektarė tokė nė periferi tė Prishtinės, ngritja e bustit tė Nėnė Terezės nė qendėr tė Prishtinės, disa herė takimi i tij me Atin e Shėnjėt, pėrfshirė edhe audiencėn e fundit para disa javėsh, pjesėmarrja e tij nė Romė me rastin e shėnjtėrimit tė N. Terezės, dalja me iniciativėn pėr ndėrtimin e katedralės katolike nė qendėr tė Prishtinės shumė afėr kompleksit univerzitar, ndezja e bredhit tė Krishtlinjeve me 24 dhjetor 2003 si kryetar shteti nė qėndėr tė Prishtinės, etj, etj, qė tė gjitha japin tė kuptohet qartė se ėshtė dhėnė pėr sė tepėrmi pas faktorit fetar katolik (e ndoshta edhe shpirtėrisht), pėr tė cilėn dukuri kohėve tė fundit po spekulohet me tė madhe se ai veē ėshtė konvertuar nė Fenė katolike.

E gjithė kjo qė tham(ė) mė sipėr, po tė mos ishte kryetar i Kosovės, sigurisht se do tė mbetej thjeshtė si njė ēėshtje e tij personale, mbase edhe e parėndėsishme. Thėnjet e tipit se Dr. Rugova me mbeshtetjen e tij mbi faktorin politik dhe fetar katolik(,) nuk bėn tjetėr veēėse njė diplomaci tė menēur pėr Kosovėn, ngase pa e fituar shqiptarėt simpatinė e kreut katolik nė botė(,) nuk mund t’i realizojnė ėndrrat e tyre pėr pavarėsinė e Kosovės, ose nė stilin se shqiptarėt duhet ta veshin petkun e katolicizmit, d.m.th. se duhet ta ndėrrojnė fenė islame dhe tė konvertohen nė fenė katolike, si kusht pėr tė hyrė nė Europė, sepse si muslimanė nuk i dėshiron bota perėndimore, si dhe pretekste tė ngjajshme, s’janė tjetėr veēėse broēkulla politike tė cilat nuk mund tė merren fare seriozisht, ngase tė qenurit e shqiptarėve si komb me mbi 80 pėrqind tė pėrkatėsisė fetare islame(,) nuk ka qenė dhe as nuk ėshtė pengesė qė tė hyjnė nė familjen e popujve evrop! ianė.

Pėr kėtė qė themi mund tė sjellim me dhjetra argumente(,) tė cilat dėshmojnė tė kundėrtėn e asaj qė trillojnė disa kuaziintelektualė shqiptarė, tė cilėt tė ngarkuar me islamofobinė e tyre tė egėr(;) nuk bėjnė tjetėr veēėse propagandė bajate, dhe ate, jemi tė sigurtė, jo me qėllim pėr ta ēuar kombin shqiptar drejtė familjes evropiane, por thjeshtė kėtė e bėjnė nė rolin e misionarėve katolikė. Pra, tė bėrit politikė kombėtare duke e futur nė pėrdorim faktorin fetar, tė mbeshteturit e filosofisė politike dhe shtetrore nė ndėrtimin e shtetit(,) ashtu siē ka vepruar dhe vazhdon tė veprojė Dr. Rugova, nė njėrėn, duke e injoruar keq rolin e faktorit politik islam shqiptar, nė anėn tjetėr, pra duke mos ekuilibruar si duhet midis faktorit kryesorė fetarė nė Kosovė, atij islam (80%) dhe atij katolik (7%), gjegjėsisht duke favorizuar Katolicizmin dhe duke minimizuar Islamizmin, ėshtė padyshim gabimi i rėndė politik i cili pashmangshėm se do tė ketė reperkusione tė dėmshme nė ruajtjen dhe kultivimi! n e mėtjem tė tolerancės fetare ndėr shqiptarėt e Kosovės. Gjėja mė e dėmshme nė politikė ėshtė kur iluzionet shndėrrohen nė koncepte sjelljesh dhe veprimesh tė pakoordinuara mirė politikisht, sikur tė ishte fjala pėr procese tė kryera politike, ose pėr ndonjė mision profetėsh tė imagjinuar.

Ndaj, kur ėshtė fjala pėr filosofinė e Dr. Rugovės tė pėrzirjes sė elementit fetar nė politikė(,) nuk mund tė mos e themi mendimin tonė haptazi(,) se ky ekskluzivizėm mund tė jet shumė i dėmshėm pėr harmoninė fetare nė Kosovė, sidomos parimi; se sa mė shumė afėr botės katolike, aq mė e pranueshme do tė jetė pavarėsia e Kosovės, duke harruar faktin se politika dhe diplomacia evropiane, sado qė tė jetė e frymėzuar nga mėsimet fetare kristiane, ajo nuk ėshtė mbeshtetur asnjėherė nė formė tė prerė vetėm mbi doktrinėn fetare tė ndėrtimit tė shtetve nacionale, qoftė kjo as pėr njė minutė, ngase ishte e qartė pėr popujt evropianė se feja dhe shteti nuk mund tė koekzistojnė, ndaj edhe e bėnė ndarjen e tyre me kohė, si kusht themelor pėr hapa tė suksesshėm nė planin e ndėrtimit tė shoqėrive thjesht mbi baza juridike dhe rregullave demokratike, qė pėr thelb! tė krijimit dhe funksionimit tė tyre u kishin vėnė shkencėn e jo ideologjitė, doktrinat ose lutjet fetare, sepse ishin tė sigurtė se kėto dy koncepte (ai fetar dhe shkencor) nuk pėrkojnė njėri me tjetrin kur ėshtė fjala pėr shtetin dhe normat qė pėrcaktojnė mėnyrėn dhe rregullat e ekzistimit tė tij nė mėnyrė tė organizuar shoqėroro-juridike.

Mjerisht, vėrejmė se nė kreun politik shqiptar nė Kosovė ka shumė mungesa, mospėrfillje dhe mosrespektim tė ndjenjave ndaj pėrcaktmit fetar tė shumicės sė popullatės me pėrkatėsi fetare islame, dhe njė dukuri e tillė tė bėn tė konkludosh pahamendje se vertetė kemi tė bėjmė me standarde tė dyfishta politike ndaj tė njejtit popull qė ua ka dhėnė votat (vėshtirė se do t’ua japin nė tė ardhmėn), sjellje qė bien ndesh dhe janė nė kundėrshtim tė plotė me deklarimet verbale pėr ndėrtimin e shtetit demokratik dhe juridik, ku tė gjithė njerėzit padallim dhe nė mėnyrė tė lirė mund t’i shprehin bindjet e tyre fetare dhe politike ashtu siē dėshirojnė ata vetė pa pengesa dhe imponime. Ngase tė ushqesh simpati ndaj njėrit religjion dhe ndaj tjetrit tė mbash qėndrim mohues-nėnēmues, ėshtė hipokrizi politike(,) e cila nė thelb ēon nė pėrēarje dhe prishė harmon! inė fetare brenda popullit shqiptar, i njohur nė botė pėr kėto vlera civilizuese.

(Botoi mė 18 shkurt 2004 / TN)

Shkoder.net... - Fjala e Lirė | Tė drejtat e rezervuara