Njė ēmim i rrallė: 780-dollarė amerikanė njė kopje libri
Libri "Ditė Kafenesh" i Ismail Kadaresė nė anglisht
-- nga Beqir SINA, Nju Jork
Pėrkthimi u mundėsua nga Pirro Dollani, pėrkthyesi, i cili, deri nė vitin 1994- ka qėnė drejtori i Bibliotekės Publike tė Durrėsit, punon pranė Institutit tė Filmit nė Universitetin e Nevadės nė disiplinėn e skenarit. Nga njė ish drejtor biblioteke nė Durrės, tash bėn pėrkthimin nė anglisht tė librit: "Dite Kafenesh" (nė anglisht "Coffeehouse Days")
LAS VEGAS - NEVADA - Vizatimet, fotomontazhet dhe shkrimi me gėrma gazete, ėshtė bėrė nga kompania Zerkall-Nideggen, e cila, ka pėrdorur letrėn prej druri, e tipit, "photo-polymer plates" nga Peter Koch, me asitencėn e Jonathan Gerken. Libri " Ditė Kafenesh" e shkrimtarit tonė tė madh Ismail Kadares, ėshtė njė kompozim i katėr tipave tė quajtura nė kėtė teknologji "Renners Futura Bold", ku sejcila nga tė katėr tipat nė forma tė veqanta, qė e bėjnė librin tė pashthurėshėm, nga puna cilėsore e Christopher Stinehour. Fotomontazhi nga Shqipėria, ėshtė bėrė nga Peter Koch, i cili, ka bėrė edhe ilustrimin e librit "Ditė Kafenesh", e shkrimtarit Ismail Kadare. Bojrat e mbulesave(tabakėve) tė librit, i ka bėrė John DeMerritt.
- Pjesėt mė dekorative nė kompozimin e librit, janė tė galinazuara me me
bojė ēeliku "steel clam-shell box" dhe janė bėrė nga kompania"G. and L.
Manufacturing ", e cila ka bėrė edhe shtypjen e librit. Libri "Ditė Kafenesh" e
shkrimtarit tonė tė madh Ismail Kadarese, ėshtė njė nga me tė veqantėt nė
kėtė teknollogji nė botė, dhe futet nė renditjen e librave tė rrallė, pasi edhe nga
vlera ka njė ēmim tė pa dėgjuar ndjonjėher pėr botėn e librit, pasi vetėm
nje kopje e tij kushton 780 dollarė amerikanė. Libri " Ditė Kafenesh" e
shkrimtarit tonė tė madh Ismail Kadares, ka nė shitje vetėm 125 kopje dhe ka
kėto tė dhėna teknike - " Book; 56 pp. 15.75 x 10.75 inches" .
"Ditė Kafenesh":
"Dite Kafenesh" (nė anglisht "Coffeehaouse Days") botohet vetėm nė
125- kopje. Nė fakt, libri nuk shitet publikisht, por i jepet vetėm bibliotekave
apo institucioneve tė tjera tė ngjashme. Ēmimi ėshtė 780- dollarė amerikanė.
Lidhja e librit me dorė, shtypja e tij nė leter tė prodhuar veqanėrisht pėr
kėtė libėr, dhe kopertina metalike bėjnė qė ēmimi tė jetė i lartė. Pėr
mė tepėr, tė gjitha kopjet do tė jenė me autografin e autorit Ismail Kadare. Novela e
Ismail Kadaresė shoqėrohet edhe me njė ese tė studiuesit tė mirėnjohur amerikan
Prof. Bob Shuman. Ky i fundit e quan Ismail Kadarenė si "si njė desident tė
shquar tė realizimit socialist". Nė qėndėr tė novelės sė Ismail Kadaresė
janė dy tė rinj qė kėrkojnė njė dorėshkrim tė humbur tė Andon Zako Cajupit.
Pėrpjekjet e tyre pėr ta gjetur dorėshkrimin mbėshtillen me mjegullėn e
dyshimeve dhe tė mjedisit politik tė kohės nė fundin e viteve '50-tė. Novela u ndalua tė
botohet nė kohėn kur u shkrua. Ajo u publikua vetem nė gazetė nė vitin 1962. Mė vonė, novela u bė pjesė e romanit "Qyteti pa Reklama".
Njė libėr i shtypur me me teknollogji tė pėrkryer dhe me pamje shumė
moderne, me kopertinė metalike, kan berė qė Libri tė shitet me 780- dollarė,
njė kopje(njė libėr). Novela "Dite Kafenesh" e autorit Ismail Kadare, botohet
nė gjuhen angleze nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės (SHBA), nė njė version
tepėr lukzos. Instituti Ndėrkombėtar i Letrave Moderne (INLM) ka ndėrmarre
botimin e novelės vetėm nė 125- kopje dhe nje kopje do tė kushtojė 780- dollarė
amerikanė. Novela do tė shtypet nė njė letėr tė veqantė me kopertina metalike
dhe tė gjitha kopjet do tė jenė tė nėshkrura nė original me firmė nga vetė autori Ismail Kadare.
INLM-ja, njė organizatė jofitimprurese me qėnder nė Universitetin e
Nevadas nė Las Vegas, tė SHBA-se dhe nė Universitetin e Wellingtonit nė
Zelanden e Re, ėshtė themeluar ne vitin 2000-, pėr tė promovuar shkrimtarėt e
rinj dhe tė njohur nė mbarė botėn. Ismail Kadareja, e shkroi novelėn "Ditė Kafenesh"
kur ishte student nė Institutin e Letėrsisė Boterore "Maksim Gorky", nė Moskė
nė moshėn 19- vjeēare. Ajo, ėshtė botuar vite mė vonė si pjesė e veprės
"Qyteti pa Reklama". Novela, ėshtė pėrkthyer nė anglisht nga Pirro Dollani. Ismail
Kadare, dhe nobelisti Salman Rushdie, janė dy autorėt mė tė rinj qė i janė shtuar listės sė edicioneve Rainmaker.
"Dite Kafenesh" (nė anglisht "Coffeehouse Days") botohet me pėrkthimin e pėrkthyesit shqiptarė Pirro Dollani:
Pėrkthimi u mundėsua nga Pirro Dollani, pėrkthyesi, i cili, deri nė vitin 1994- ka qėnė drejtori i Bibliotekės Publike tė Durrėsit, thuhet sipas medias nė Shqipėri, se ai punon pranė Institutit tė Filmit nė Universitetin e
Nevadės nė disiplinėn e skenarit. Nga njė ish drejtor biblioteke nė Durrės,
tash bėn pėrkthimin nė anglisht tė librit:"Dite Kafenesh" (nė anglisht
"Coffeehaouse Days") . Pirro Dollani, i cili, tash, ėshtė 55-vjeqarė, qė
s'bashku me gruan e tij Elfrida, janė shumė krenarė me dy fėmijėt e tyre. Ata, s'bashku prej
1994- me kėrkesėn e njė kushuririt tė tyre i lindur nė Amerikė, jetojnė e
punojnė nė SHBA-s, nė Las Vegas(Nevada), vendi ku u vendosėn ku erdhėn me njė tė drejtė studimi nga University of Illinois.
Nė shkollėn e lartė tė artit vajza e tij - punon nė njė muzeum si cicerone nė "Tutankhamun and the Golden Age of the Pharaohs". Djali i tij, e cili, vazhdon studimet pas-universitare"master's degree ", nė marketing nė Dallas,"
Brach's Candy" studion dhe punon. Ai vetė i ndėrpreu studimet, kur erdhi nė
Amerikė, tė punonte nė kompaninė "Stratosphere as a greeter" aty ku edhe
punonte bashkėshorjta e tij Elfrida. Mė pasi ai filloi punė nė Universitetin e Las
Vegas, ku edhe vijojė studimet nė Literaturėn Angleze dhe nė studimet
pas-Universitare, degėn:" Anglishtja Gjuhė e Dytė" - "English as a Second
Language" Ai thotė se:' Unė dėshirojė t'u jap fėmijėve tė mijė edukimin mė tė mirė nė botė - dhe kėtė e gjejė vetėm nė kėtė vend- SHBA-s".
Peter Koch Printers
Coffeehouse Days " Ditė Kafenesh"
Shkruar nga Ismail Kadare; pėrkthyer nga Pirro Dollani; ngjyrosja nga Peter Koch
Doli nė qarkullim : Las Vegas, Nevada: Rainmaker Editions, 2004
Ismail Kadare; translated by Pirro Dollani; illustrated by Peter Koch
Las Vegas, Nevada: Rainmaker Editions, 2004
Designed and printed letterpress on Zerkall-Nideggen paper using wooden type and photo-polymer plates by Peter Koch, ėith the assistance of Jonathan Gerken. Composed in four Renners Futura Bold typefaces, three of ėhich ėere specially made for this edition in progressive states of decay by Christopher Stinehour. Photomontages of Albania by Koch. Inner cover bound by John DeMerritt. Housed in a galvanized steel clam-shell box made by G. and L. Manufacturing ėith black silk screen printing. Signed by the author and printer.