Protesta: T'i njihet popullit tė Kosovės e drejta ndėrkombėtare pėr vetėvendosje
-- nga Beqir SINA, Nju Jork
"Ku fillojnė, tek e fundit, tė drejtat universale? Nė vende tė vogla, afėr shtėpise sonė...Nėse kėto tė drejta nuk kanė kuptim afėr shtėpisė, ato kanė aq mė pak kuptim gjetiu. Pa pasur shqetėsimin qytetar pėr ti mbėshtetur kėto tė drejta nė shtėpinė tonė, e kemi kot qė pėrpiqemi tė shohim pėrparime nė botėn mė tė madhe. Por pėr tė mbrojtur kėto tė drejta, kėta qytetarė tė shqetėsuar duhet ti njohin ato, pėrparimi nė botėn e madhe duhet tė fillojė me edukimin e tė drejtave tė njeriut nė kėto vėnde tė vogla, afėr shtėpisė".(Fjalet e Eleanora Rusveltit nė pėrvjetorin e dhjetė tė tė Drjetave Universale tė Njeriut)
"Daghammarskjold Plaza" New Yrok(NY) :: Ditėn e premte mė datėn 30 Shtator, 2005, nga ora 11:00 e pardites deri nė orėn 2 pasdreke (14:00), Rinia Shqiptare nė Botė, me qendėr nė New York, zhvillojė njė protestė paqėsore. Protesta ishte e konceptuar si njė marshė para selisė sė OKB-sė, nė sheshin kryesorė, tė njohur "Daghammarskjold Plaza", rruga e parė, me moton: "T'i njihet popullit tė Kosovės e drejta ndėrkombėtare pėr vetėvendosje". Njėra prej drejtuesve tė kėsaj proteste, z. Keti Spahiu, tha se "Nė lidhje me atmosferėn ajo ishte e kėnaqshme, pavarėsisht se numri i pjesėmarrėsve nuk ishte nė nivelin e duhur. Megjithatė u ndjemė shumė mirė se kishim pėrkrahjen e njė grupi tė shumėllojshėm pjesėmarrėsish, tė moshave, tė gjinive, e krahinave tė ndryshme, gjė qė mungon nė aktivitete tė kėsilloji" thotė ajo.
Hymni kombėtar si dhe njė minutė heshtje pėr tė gjithė dėshmorėt e kombit, tė gjithė atyre qė ranė pėr lirinė e pavarėsinė e Kosovės, shėnojė edhe fillimin e protestės paqėsore, me moton: "T'i njihet popullit tė Kosovės e drejta ndėrkombėtare pėr vetėvendosje". Folėsja dhe drejtuesja e kėsaj proteste paqėsore ishte z Valbona Nezaj, e diplomuar nga Fordham University nė Filozofi dhe Shkenca Politike. Ndėrsa z Keti Spahiu, lexojė njė e pėr njė emrat e tė gjithė atyre qė konsiderohen tė humbur nė Kosovė, gjatė luftės. Nė njė strishe tė bardhė, shtrirė nė shesh, u nėshkrua prej ēdonjerit nga pjesėmarrėsit, nė shenjė pėrkujtimi duke vendosur emrin e njė tė rėni dėshmorė pėr liri e pavarėsi sė Kosovės. Pasi u lexua njė dekleratė e Gjeneratės sė Re Shqiptare, nga z Dhimiter Ismailaj, folėn oratorėt z S. Kodra, Sh. Mexhuvani, Q. Doda dhe A. Zherka.
Lincoln," Ata qė nuk pranojnė lirinė e tė tjerėve - at'here nuk e meritojnė as lirinė e tyre".
Nė dekleratėn e NAG, ndėr tė tjera thuhej se :"Gjenerata e Re Shqiptare, ėshtė krenare pėr historinė tonė, kontributin e kombit shqiptarė, qė ka dhėnė nė Botėn e Civilizuar. Krenare pėr marrėdhėjet historike me Shtetet e Bashkauara tė Amerikės. Gjenerata e Re Shqiptare, dhe tė gjithė shqiptarėt nė SHBA-s, kudo nė botė thėrrasin sot, pėr Pavarėsinė e Kosovės. Kosova dhe populli i saj ka tė drejtė pėr vetė-vendosje, gjithėnjė duke shpresuar tek Konventa Ndėrkombėtare e tė Drejtave Civile dhe Politike dhe Konventa Nderkombetare pėr Ekonomi dhe tė Drejta Kulturore e OKB-s, dhe dokumenta tė tjera ndėrkombėtare tė njohura zyrtarishtė. Komuniteti ndėrkombėtar dhe veqanėrishtė Kombet e Bashkuara, nuk kanė tė drejtė t'i mohojnė tė drejtėn pėr vet-vendosje Kosovės" thuhej nė dekleratėn qė lexoi z. Dhimiter Ismailaj.
Ndėrsa gazetari Qazim Doda, tha se: "Ne i themi Kombeve tė Bashkuara, tė lejoj popullin e Kosovės tė vendosė pėr tė ardhmen e tij - dhe jo tė pengojė atė, e tė bėhet presion ndaj Kosovės, pėr kompromsė nė Statusin e Kosovės. Ne i bėjmė thirrje Kombeve tė Bashkuara, tė respektojn tė Drejtat e Njeriut nė Kosovė, edhe kur populli i Kosovės do tė vendosė pėr vetė-vendosje e zhvillim politik e ekonomik. E pėrfundojė kėtė fjalim, tha Doda, duke kujtuar atė se ēfarė ka thėnė Presidenti Abraham Lincoln, nė njė fjalim mė 1856:" Ata qė nuk pranojnė lirinė e tė tjerėve - at'here nuk e meritojnė as lirinė e tyre".
N.Syla: Protesta tregoj edhe njė herė se ēfarė mund tė bėjnė rinia shqiptare nė Amerikė
Prof. Dr. Skėnder Kodra tha se "ėshtė njė kėnaqėsi dhe nderė i veqantė pėr mua, sot, kur shohė nė kėtė shesh - pėrball kėsaj ndėrtese tė OKB-s, brezin e atyre prindėrve qė me dekada tė tėra, sa herė qė e kėrkoj nevoja u derdhėn si lumė rrugėve dhe pėrball kėsaj ndėrtese, pėr tė kėrkuar pavarėsinė e lirinė e Kosovės, pėr tė mbrojtur tė drejtat e shqiptarėve, nė trojet e okupuara nga sėrbo-malazesėt, pėr demokratizimin e Shqipėrisė. Aktivisti i komunitetit z. Ahmet Zherka, kujtojė edhe njė her padrejtėsit e mėdha qė bėri bota, kur e cungojė kombin shqiptarė. Ka ardhur koha qė tani mbas njė shekulli , bota tė korrigjojė vetveten me shqiptarėt. Shqiptarėt, tė vetėdijėsuar me luftėn qė bėnė me Ushtrinė Ēlirimtare, NATO-n dhe SHBA-s, larguan njėher e pėrgjithmon nga trojet tona stėrgjysore, sėrbėt okupator, tha Zherka.
Gazetari dhe producenti i Nexhmedin Syla, u shpreh pėr gazetėn tonė, se" pėr medimin e tij, kjo protestė tregoj edhe njė herė se ēfarė mund tė bėjnė rinia shqiptare nė Amerikė. Éshtė me tė vėrtet njė pasqyrė e pastėr, e asajė se ēfarė ndodhė nė trojet tona- nė Kosovė, e kudo ajo do tė plasohet nė qėndrat mė tė mėdha tė botės, Nju Jork dhe nė Washington. Rinia shqiptare nė Amerikė, tregojė se ēėshtja shqiptare nuk ėshtė e pėrgjumur - ajo dhe shqiptarėt janė duke pritur se ēfarė po bėjnė Kombet e Bashkuara, pėr zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes sė Kosovės - e cila, ėshtė Pavarėsia.
Dhimitėr Ismaili, foli pėr gazetėn kombėtare Bota sot, se tani pėr ne tė gjithė shqiptarėt nė planė tė parė ėshtė ēshtje Kosovės - pra, pavarėsia e panegociueshme e saj. Nė njė situatė tė tillė jo fort tė favorėshme atje, duhet qė shqiptarėt kudo tė ngrihen pėr pavarėsinė e Kosovės. Ksovova, ėshtė e mbytyr nga papunsia dhe niveli i ulėt i tė ardhurave pėr frymė. Ne dėshirojmė qė me anė tė kėsaj proteste tė arrijmė tė bėjmė tė vetėdijėshme Kombet e Bashkuara, qė me zgjidhjen e statusit final - ato nuk duhet tė humbin mė kohė. Ato duhet tė nxisin faktorėt vendimtarė qė sa mė parė Kosovės duhet t'i jepet Pavarėsia. Pavarėsia e Kosovės, ėshtė paqe, siguri dhe stabilitet, jo vetėm nė Kosovė, por nė Ballkan dhe mė gjėrė.
Pothuajse e tė njėjtave opinione pėr kėtė ēėshtje ishte dhe z Keti Spahiu, kur na tha se " U bė mė shumė se njė 5- vjeēar qė Kosova vetė qeveriset nė bashkėpunim me administraten e Misionit tė OKB-sė. Mirpo, pyet ajo,vallė, edhe sa vjet duhet pėr Kosovėn tė qėndrojė nė vend numėro me njė sistem vendi burokrat; kur ndėrkohė Sllovenia, Maqedonia, Kroacia, Bosnja & Hercegovina, dhe vetė Serbia & Mali i Zi janė shtete sovrane sot. "Pikėrisht, tha Spahiu, pikėsynimi i kėsaj proteste paqėsore ėshtė ndėrgjegjėsimi i organizmave ndėrkombtare nė lidhje me tė drejtėn e njė populli, pėr vetėvendosje, qė ėshtė nė pėrputhshmėri me ligjin ndėrkombtar. Gjithashtu duhet tė nxirren nė pah arritjet rezultative me plotesimin e standartėve tė Qeverisė sė Kosovės nė fushat politike, ekonomike, e shoqėrore. Populli i Kosovės, me vetėdije tė plotė i ėshtė pėrkushtuar zgjidhjes se problemeve ekonomiko-shoqėrore, si dhe politike duke implementuar sistemin multi-partiak e duke i kushtuar rėndėsi arsimimit tė detyrueshėm nė popull. Standarti mė i rėndėsishėm ėshtė pėrmbushur duke i siguruar pakicave liri tė plotė veprimi dhe vete-qeverisjeje proporcionale, thotė znj. Keti Spahiu.
Parrullat dominojn ato pėr Pavarėsi tė menjėherėshme
Ndėr parrullat kryesore qė mbanin nė duar protestuesit tregohej se "Nė Kosovė gjatė luftės mars - qershor 1999 Sėrbia, ka vrarė mbi 12.000 njerėz tė pafajėshėm, ka djegur dhe shkatėrruar mbi 120.000 shtėpi, ka dėbuar rreth 1 milion njerėz, ka dhunuar mijėra femra dhe ka rrėmbyer mbi 3.000 persona, prej tė cilėve shumica ende tė pagjetur". Protestuesit mbanin nė duar edhe parrulla ku kritikohej OKB-ja. Protestuesit paqėsorė kėrkuan nga OKB-ja, dhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė me fillimin e bisedimeve pėr statusin pėrfundimtar tė Kosovės t'i njihet popullit tė Kosovės e drejta qė tė deklarohet pėr tė ardhmen e vet nė pėrputhshmėri me tė drejtėn ndėrkombėtare pėr vetėvendosje - Pavarėsi pa asnjė kompromisė. Ndėr kėrkesat kryesore ishte edhe ajo qė nė kėto momente kur po shqyrtohet fillimi i bisedimeve pėr ardhmėrinė e Kosovės, shqiptarėt do tė kėrkojnė nga faktori ndėrkombėtar qė tė merret parasysh vullneti i popullit tė Kosovės, pėr tė jetuar i lirė dhe i pavarur.
"Zoti e bekoftė popullin e Kosovės"
Rinia Shqiptare nė Botė, qė me anė tė kėsaj proteste i'u lut tė gjithė shqiptarėve qė tė bashkoheshin pa dallim krahine nė kėrkesėn pėr njohjen e pavarėsisė sė Kosovės, nė fund paraqiti edhe njė peticion qė do t'i dėrgohet OKB-s, UNIMIK-ut, Senatit amerikanė, Kongresit dhe Qeverisė amerikane, Bashkėsisė Europiane(BE) Qeverisė sė Kosovės dhe Shqipėrisė dhe asaj tė SMZ-ės. Protesta qė ishte shėmbullore u mbyll me thirrjen e fuqishme :"Zoti e bekoftė popullin e Kosovės".