Ambasadorėt fuqiplotė
PO NA QEVERISIN AMBASADORET, DUKE NDARE PUSHTETIN ME SHOKUN RAMIZ
-- nga
(shok-nė sensin e traumės qė ai shkakton)
E shtroj pėr zgjidhje kėtė ēėshtje me sensin mė tė lartė tė pėrgjegjėsisė, duke marė shkas edhe nga zhvillimet e fundit politiko-shoqėrore nė vend.
Ambasadorėt, pėr fat tė mirė jo tė gjithė, hartuan njė kod zgjedhor tė urryer dhe falė tij pėrcaktuan fatin e zgjedhjeve. Kjo nuk do tė thotė se mė vjen keq pėr ardhjen nė pushtet tė disa individėve qė mendojnė si unė. Nė vijim, realiteti na tregon se ambasadorėt po ushtrojnė gjithė pushtetin e tyre pėr tė emėruar ēdo lloj tė paafti me doza tė larta servilizmi, nė postet kyēe tė administratės. Duhet vėnė nė zbatim rrotacioni-thonė ata. Motivi! Myteberėt aktualė tė zyrave shtetėrore nuk i pėrgjigjen mė padronit qė i vuri nė shinat e karrierės, duke abuzuar me vjedhje dhe me mosrespektim tė kodit tė servilizmit. Pra thjesht kanė dalė nga morsa e kontrollit vertikal tė ambasadorėve dhe po punojnė pėr vehte e pėr kryetarėt e klaneve pėrkatėse.
Dua tė preēizoj se kur them ambasadorėt nuk fus nė njė thes ēdo diplomat qė ka ushtruar detyrėn e tij fisnike nė Shqipėri.
Tanimė, pas vitesh eksperience me zgjatje dore nė thesin e parave ku tė gjithė mund tė zhvasnin (pėr ekzaktėsi plot 8-tė), tė pėrkėdhelurit nga fati dhe nga ambasadorėt, duhet tė hapin krahun. Ata qė shpejt harruan nga dhe si erdhėn nėpėr
poste tė rėndėsishėm ose parą-prodhues, pėr tiu dedikuar lekut, rryshfetit dhe klanizmit, duhet tiu lėnė vendin ushtarėve tė rinj. Pėr oficera nuk ka vend! Rekomandim ky i ambasadorėve fuqiplotė nė Shqipėri. Njė deputet-eseist i koalicionit tė djathtė para disa kohėsh afirmoi jo pa tė drejtė se mė i miri i tyre
, pra i ambasadorėve, nuk ishte as nė lartėsinė e njė taksisti tė kryeqytetit.
Nuk e di se ku do dalim me teza ambasadorėsh konformistė, nė sensin e pėrshtatjes
dhe tė bashkėjetesės me tė gjitha sėmundjet shoqėrore dhe politike tė kėtij vendi.
Nuk e di se ku do dalim me tezat e rotacionit, pra tė zėvendėsimit tė krimbave me
hardhucka. Pushteti ndryshon prej domozdoshmėrisė social-ekonomike dhe shprehet me
vullnetin politik tė zgjedhėzve dhe jo pėr nevojėn e disa ve pėr tu emėruar nė
administratėn shtetėrore.
Qeveritė e popujve tė botės dhe departamentet e shteteve dėrgojnė kėtu ambasadorėt e
tyre pėr tė zbatuar politikat pro ose antishqiptare. Por ne le tu referohemi atyre
qė zyrtarisht janė deklaruar miq dhe qė nė sytė e shqiptarėve kanė qenė ata qė do tė
ndihmonin rikthimin e istitucioneve dhe tė demokracisė nė vend pas njė lėngimi 50
vjeēar. Pra ne aktualisht mendojmė dhe me me dėshpėrim shpresonim tė kishim kėtu
ambasadorė qė kanė ardhur pėr ti dhėnė drejtim muhabetit. Llaf i sigurtė
pazari. Do na nxjerrin nė dritė mendonim, por kėtu na kanė prurė tė tjerė. Iu
referohem atyre qė vijnė kėtu pėr tė pėrfaqėsuar njė flamur e kur prezantohen
privatisht, nėpėr tryeza apo kafene, pėrmendin kombėsinė e katragjyshit dhe si tė
tillė orjentohen dhe punojnė pėr njė flamur tjetėr. Ky model deformimi pėrfaqėsues
vlen edhe pėr disa kryetarė organizatash jo-qeveritare, tė cilėt shtyhen deri nė
provokime duke pėrshėndetur gjithnjė privatisht, me terma arabė dhe duke ironizuar
kėshtu mbi ngjasimin e madh qė ka Shqipėria me botėn islame.
Kėtė fenomen po e vė re personalisht kėto tre vjetėt e fundit, por po kuptoj se i
paska rrėnjėt thellė, nė vitet e errėta 1944-1991 dhe mė pas na rishfaqet nė vitet
1997. Kėta lloj politikėbėrėsish, duke i veshur Shqipėrisė petka islamike, po
imponojnė prej 60 vjetėsh modelin e tyre komunist, nga i cili bėjnė sikur
distancohen. Nė tė vėrtetė ai ėshtė modeli qė ata vetė kanė pjellė, duke mbjellur
fatkeqėsi pėr popujt qė e provuan. Tė njėjtėt personazhe mendojnė se Shqipėria duhet
dekonstruktuar dhe mė pas ta ribėjnė nga e para, ndoshta sipas ndonjė modeli
administrativ ku mbijetojnė prej shekujsh kushėrinjtė e tyre endacakė.
Kėshtu, me keqardhje konstatoj se vepra tė rėnda penale si: tarfiqe, vrasje, grushte
shteti, korrupsion, tradhti tė lartė ndaj Atdheut po ndodhin shpesh e mė shpesh
kėtyre viteve tė fundit, ēuditėrisht nėn hundėn dhe para syve tė ambasadorėve
fuqiplotė.
Por gjithsesi, ata tė pabezdisur nė absolitizmin e pushtetit tė tyre, tė cilin e
ndajnė proporcionalisht me banditin-karrierrist Ramiz Alia i cili trillon e kurdis
gjithfarė situatash ballkaniko-mesjetare, po propozojnė pėrsėri rendin e tyre tė
rrėmujshėm, turbullimin shoqėror. Nė kėtė luftė bindjesh, idealesh dhe
politikash gjeostrategjike e paqedashėse, ajo mė e papėrshtatshmja ėshtė
meritokracia. Pėr atė ska vend. Ajo ėshtė diēka qė sduhet, bile mund tė themi se
prish edhe punė nė rendin e rrėmujės sė organizuar imtėsisht.
Duke parė si venė punėt, nuk na mbetet gjė tjetėr pėr tė thėnė, pėrveēse: Rrofshin
ambasadorėt!
Them tė rrojnė pėr dimėr se pėr verė bėmė si bėmė.
Protagonizmi kokėfortė dhe i pandėrprerė i shokut Ramiz
Ata dhe shoku (nė sensin e traumės) Ramiz, i cili vepron me eunukėt e tij
politkanė, botues-biznesmenė, publicistė, gazetarė e sekserė tė ēdo
rrangu, po luajnė prej 15 vjetėsh aktin e fundit tė luftės sė ftohtė ballkanike. Dhe
modeli i ushtarit qė futet nė rrjeshtat e skuadrės pėrkatėse, degjeneron ēdo ditė e
mė shumė. Traktat serioz e jo shaka! E ne, 2 milion e ca njerėz, plus ca tė tjerė nė
Kosovė e Maqedoni, plus ca tė tjerė nė diasporė po asistojmė kėtė skenar tė dėshtuar
qė nė zanafillė.
p>
Kjo politikė e gabuar po aplikohet qė atėherė kur perėndimi pranoi kushtet e njė banditi, si ato tė kriminelit pa identitet tė qartė, antishqiptarit Ramiz Alia
mė lejoni tė theksoj se ky individ mbijeton si pasojė e garancisė qė
kėrkoi dhe fioti pėr tė nė qarqet ndėrkombėtare Michail Gorbaēov. Por ky ore tė
dashur njerėz nuk do thjesht tė mbijetojė. Ky pasi mori fillimisht gishtin po
pretendon tė ketė tė gjithė krahun. Pra, me pak fjalė po kėrkon tė riprodhojė
pushtetin qė kishte sipas modelit kapitalist. Shkurt, do tė luajė akoma kartat prapa perdeve
paēka se kjo shoqėri e urren dhe i ka thėnė Jo me kohė atij dhe tė tjerėve si ai.
Paradoksalisht, ky personazh mbijeton edhe nė saj tė punės jo profesionale dhe
karakterit rryshfet-pranues tė disa ambasadorėve tė rėndėsishėm qė u akrediduan nė
Shqipėri kėto vite.
Shtrohet ēėshtja: si mund tė dalim nga ky kurth i tejzgjatur nė kohė?!
Qė tė bėsh karrierė sot nė shtet apo istitucionet e organizmave ndėrkombėtare me
shpresėn pėr tė ērrėnjosur tė keqen, duhet:
-Tė kesh qėnė ose tė jesh akoma sot krimb-servil i pushtetit tė Ramiz Alisė
dhe e
ke tė sigurtė qė diku do dalėsh.
-Tė jesh aktualisht patjetėr njė i paaftė, ushtar dhe jo oficer, i x klani,
grupimi apo organizate ndėrkombėtare, i filan ambasade apo rrjetit tė saj tė
dallaveraxhinjve.
Je sigurisht i pėrjashtuar nga:
pjesmarrja nė istucione, nė jetėn politike, nė foltoren e parlamentit, nė gazeta e
media televizive, nėse je njė shtetas normal, me sy nė ballė, me gojė dhe veshė e
mbi tė gjitha,
nėse i je sadopak mirnjohės Zotit qė deshi dhe tė lindi nė vendin qė quhet Shqipėri,
pra nėse pėrpiqesh tė jetosh si patriot.
Efektet e bashkėveprimit tė Ambasadorėve me shokun Ramiz
Qofsha unė i gabuar, por kėtu ore miq tė dashur, idiotėsia dhe absurdi ka ngulur
kėmbėt dhe po mbretėron.
Ēdo gjė qė sot ndodh nė Shqipėri, politikisht, estetikisht, qytetarisht, ka
vulėn e thatė tė ambasadorėve, qė normalisht duhet tė jetonin vetėm me rrogat e
taksapaguesve tė tyre dhe jo me rryshfetet qė shokut (nė sensin e traumės) Ramiz
ėshtė mėsuar tė paguajė si mėsuesi i tij pėr tė mbajtur karrigen.
Natyrisht, ai mesazhin e ka marrė dhe me dinakėri karrigen nuk e pretendon mė pėr
vehte, por pėr ata qė kanė turinjtė dhe lakrat e tij nė kokė. Ajo qė stonon
thellėsisht sot ėshtė fakti se si ai po pėrpiqet me kokėfortėsi tė riciklohet. Nuk i
hollohet fare gjaku nga numri i pafund i krimeve qė ka prodhuar e riprodhuar nė
vite. Ai po sheh mė nė fund vdekjen nė sy, fatkeqėsisht atė natyrale dhe mesa duket
po ndjen ngrohtėsinė e flakėve danteske tė cilave po iu afrohet pa patur mundėsi tė zgjedhė.
Sa pėr parantezė dhe pėr tė mos humbur fillin e pasqyrimit tė realitetit tonė
absurd, doja tu kujtoja se shoku (nė sensin e traumės) Ramiz festoi para pak
ditėsh 80 vjetorin e ditės kur djalli vendosi ta sjellė nė kėtė jetė. Vura re i
habitur se ditėlindjen e tij e kujtuan me budallallėk vetėm idiotėt qė ai me dorė
dhe me pakt ambasadorėsh vendosi nėpėr istitucione dhe media. Kjo mund tė
konsiderohet thjesht si fatkeqėsi e gjeneratės time. Tė gjitha gazetat nxorrėn nė
faqen e parė foton e tij tė squllur dhe demode prej fshatari endacak (nga Bosnja nė
Shkodėr, nga Shkodra nė Tiranė dhe nga balta nė majė. Sė fundmi dua tė konstatoj se
u kthye prapė nė baltė. Kushtrimi i tė parėve do tė thoja unė! Gjeneza nuk tradhton kurrė).
E pėrkufizoj si fshatar jo thjesht pėr retorikė, por i bindur sepse me me pushtetin
qė disponon nuk do jetonte i pashqetėsuar si vegjetues pranė lumit mė tė qelbur tė
Europės, ku kundėrmimi i tmerrshėm tė imponon vetvrasjen.
Ky edicjon televiziv special, kjo reklamė pa treg u ofrua kokėfortėsisht dhe kjo gjė
konfirmon faktin qė ne tė gjithė e dimė, pra se cilėt janė dhe pse janė tė tillė
botuesit e mediave shqiptare. Sikur tė mos mjaftonte, duke snobuar shpresėn time se
me njė mamuth si ai mund tė merreshin vetėm disa njerėz me prostat si botuesit tanė
tė dashur, ndodhi ajo qė pritej. Fidani mė i vogėl i shokut (nė sensin e traumės)
Ramiz, ai qė as mbiemrin e tė parėve nuk mban dot me pėrgjegjėsi mbi letėr, njė
bashkėmoshatari im qė me mua tė pėrbashkėt mund tė ketė vetėm qytetin e lindjes, u
ul me fizionominė e tij prej pionieri dhe si bir oficeri me yll tė kuq, na ndėrtoi
njė emisjon televiziv posaēėrisht pėr udhėheqėsin e tij. Po kush e ndoqi do thoni ju?
Unė personalisht, me shumė miq e shokė tė mi ndodheshim nė njė lokal publik ku kish
edhe televizor. Ju siguroj se edhe kur iu thashė atyre, shokėve tė mi, se ndoshta do
tė duhej tė ndiqnim nė ekran atė qė mund tė thoshte katili me maskė viktime, ata mu
pėrgjigjėn duke u tallur me mua : Ēja paske ngenė ti or vlla! Akoma sheh televizor ti?!
E kėshtu mu duk vetja ai qė jam, i pandreqshėm, vėzhgues kritik deri nė fund, dhe
aspak bashkėkohor-siē shprehen miqtė e mi kur iu flas pėr gazeta e botues qė
mbajnė surratin e Ramiz Alisė. Shkurt, jam ai qė shoh edhe aty ku nuk ia merr mendja
hileqarėve qė po qeverisin kėtė vend, pra ambasadorėve tė rastėsishėm tė kudogjendur
dhe shokut (nė sensin e traumės) Ramiz, kandidatit tė dytė (vendi i parė i takon
seksit femėr
pėr respekt) dhe tė padiskutueshėm pėr nė ferrin Dantesk.
Ju mendoni se zgjodhėt njė qeveri pėr tė ndryshuar gjėrat. Jo! Ju u gėnjyet pėrsėri
me skema ambasadorėsh tė cilėve nė fund tė fundit edhe nuk iu bėhet shumė vonė pėr
vendin tim dhe tuajin. Ai, ambasadori i rradhės, ka vendin e tij, qė smerret vesh
se cili ėshtė dhe kėtu nė Shqipėri ka ardhur pėr tė marrė njė rrogė tė majme e po
doli, ndonjė gjė tjetėr nga ato qė dinė tė ofrojnė kėta tė majtėt pėr tė mbajtur pushtetin.
Nė emisjonin televiziv tė lajmeve, shoh gjithnjė ndonjė ambasador nė krah tė ēdo
sekretari tė ashtėquajtur ministėr. Kėshtu shoh ambasadorė tė mė sqarojnė mbi
kulturėn, sportin, rrugėt, mbrojtjen, krimin, trafikun. Pėr katedra dhe
Universitete, pedagogė tė kualifikur dhe literaturė bashkėkohore nuk flitet
gjėkundi. Nuk po zgjatem me tė tjerat por ju tregoj sinqerisht se tė etiketuarit
nga media si kriminelė trafikantė, tė tillė e tė atillė, hanė dhe pinė
qejf-paprishur nė mes tė Tiranės, para syve tė mi dhe para syve tė atyre qė i bekojnė e i tolerojnė.
Pra retorika ambasadoriste dhe ajo e organizatave joqeveritare fantazėm qė shpallin idekse dhe informacjon mbi situatėn shqiptare, tingėllon keq pėr veshėt e mi tė stėrvitur.
Pėr tė qenė sa mė tė qartė dhe tė drejtpėrdrejtė, dua tju them se:
Kryeministri i vendit tuaj u jep llogari tre herė nė ditė kasnecėve tė ambasadorėve!
Pėr fat tė mirė jo tė tė gjithė ambasadorėve! Pra nė vend tė kryeministrave kemi
patur kryeskretarė tė ambasadės "filan" apo tė "atij" departamenti shteti e jo njė
burrė shteti qė flet si do dėshėronte pjesa mė e madhe e atyre qė e votojnė.
Pastaj kemi ata qė mediat, opinioni publik dhe pseudo-ligji i quajnė ministra, tė
cilėt janė disa pėrfaqėsues tė rrymave ekzistuese, bashkėvepruese ose kundėrshtare
nė vend. Ata, sekretarėt e devotshėm tė quajtur konvencionalisht ministra, pa
asnjė pushtet, aspak tė merituar pėr postin ku janė emėruar (me ndonjė pėrjashtim tė
vogėl), janė aty si pasojė e fitores nė tavolinėn e pazareve tė kėsaj apo asaj rryme
kulturore, politike, etnike. Imagjinoni pak tė tjerėt! Kėshilltarė, sekratarė,
ekspertė. Pa asnjė funksjon. Ata presin tė marrin riskun e tyre nga paratė publike
qė do ndahen nė tavolinat e pushtetit dhe aplikohen vetėm nė orė tė tėra heshtjeje.
Ju, prisnit ndryshimin. Unė jo. Unė them dhe jam i bindur se ndryshimet arrihen duke u pėrballur, duke i fituar. Ato nuk ti jep e aq mė pak ti fal kush.
E kėshtu nuk mund tė ketė diēka tė re kur Ramiz Alia me paturpėsinė e klasės qė
pėrfaqėson, pa kėrkuar falje, antishqiptar deri nė fund, spekullator dhe i gatshėm
tė shesė ēdo ideal e sistem, kėrkon tė riciklohet nė faqet e gazetave, nė ekranet e
televizioneve, pa marrė fare parasysh, qė mė shumė se gjysma e popullsisė nuk e njeh
fare, njė ēerek tjetėr e injoron dhe tė tjerėt e urrejnė. Ky personi qė ėshtė dhe mbetet kryebanditi i kėtij kombi, nuk do tė marrė shkas nga statistikat.
Ai ka kuptuar se me pesė botues, me dhjetė pseudo-politikanė dhe me fidanishten
e tė rinjve 30-40 vjeēarė qė sponsorizon ēdo ditė, pra atyre qė i rekrutoi qė nė
rininė e tyre, qė i pėrdhunoi, qė iu vodhi identitetin, sensin shoqėror dhe atė
familjar, atyre qė sot nė adoleshencėn e tyre tė vonuar prej 30-40 vjeēarėsh thonė
me vehte ah, sa do doja qė... por nuk mundem!, atyre qė nė thellėsinė e qėnjes sė
tyre e urrejnė, por kanė humbur trajtėn njerėzore, pikėrisht nėpėrmjet tyre ai mund tu bėjė presjon qarqeve tė plutokracisė ndėrkombėtare.
Dhe ata, baronėt, pėrcaktuesit e fateve tė botės, me neglizhencėn e gabuar qė i
karakterizon, qeshin me tė si me njė hileqar tė vogėl. Nė tė njėjtėn kohė, duke
dėshtuar rregullisht nė skemat e ērrėnjosjes sė komunistėve nga pushteti, kanė 15
vjet qė dėrgojnė kėtu ambasadorė tė cilėt vijnė, pse jo, thjesht dhe vetėm pėr tė justifikuar rrogėn e majme qė iu ofrohet.
Paradoksi ėshtė se plutokracia dėrgon kėtu ambasadorė qė me politikat e tyre tė
shfokusojnė dhe tė nxjerrin jashtė loje skemėn banditeske tė shokut (nė sensin e
traumės) Ramiz, por ai, si njė pjellė e mirfilltė djallėzore, na i fut nė lojėn e
tij dhe na i mbars ambasadorėt me hallet dhe poshtėrsitė qė prodhon zakonisht ballkani dhe ballkanikėt piratė si ai.
Zhgjidhja?! Eshtė pėrzgjedhja. Nė njerėz, nė formula politike dhe seriozitet. Ndoshta ky elementi i fundit duhej rreshtuar i pari sepse mungon dukshėm nė punėn e disa qarqeve diplomatėke, tė cilat i gozhdon proverbi i bukur nga e thėna nė tė bėrė. Pra tė luftojmė kėtė... atė e atė tjetrėn! por nė tė vėrtetė gjėrat kanė mbetur nė vend, pėr tė mos thėnė se janė pėrkeqėsuar.
Nga Washingtoni dhe Brukseli po jepen orientime tė qarta, por ndoshta rruga e gjatė deri nė Shqipėri po i mbulon me pluhur dhe ne vazhdojmė tė hamė bar.
-- dėrguar nga Klajd Kapinova
|