Historia e Nėnė Terezės nė njė libėr tė parė nė Shqipėri gjatė 100 viteve
-- nga Tomė Mrijaj
(Refleksione rreth librit: "Engjėll vuajtje dhe shprese"
tė studiuesit e publicistit Klajd Kapinova)
Pak fjalė pėr autorin
Klajd Kapinova, ka kryer Universitetin e Tiranės, dega Gjeografi mė 1987. Ka bėrė specializime pasuniversitare pėr mjedisin dhe si metodist i gjeografisė. Ka studime e botime nė fushėn e gjeografisė, sidomos asaj fizike, urbane e turizmit. Ka punuar si mėsues nė shkollėn e mesme tė Gjuhėve tė Huaja nė Shkodėr deri nė prill 2002. Dallohet pėr botimin cilėsorė tė veprave me karakter njohės dhe publicistikė pėr problemet e klerit, tė ndihmesės sė tij nė procesin demokratizues tė vendit dhe njėkohsisht pasqyron edhe vuajtjet qė ai ka pėrjetuar nė kohėn e monizmit nė Shqipėri. Publicistika ėshtė hobi i tij, aq sa nė kėtė fushė, njihet jo vetėm nė Shqipėri, por nė Kosovė, Mal tė Zi, Zvicėr e SHBA. Artikujt kanė prirje enciklopedike, kulturor, shoqėror, historik dhe tė traditės. Eshtė antar ose i zgjedhur nė forumet "The World Forum of Professionals in the Secular and Religious Media" nė Gjenevė tė Zvicrės, i Bashkimit tė Publicistėve tė Rinj Katolikė nė Shkodėr (UCIP) dhe ish antar i stafit tė disa redaksive tė gazetave e revistave nė Shkodėr.
Ka qenė kryeredaktor i revistės kulturore-fetare "Rrezja e jonė", "Illyricum" dhe redaktor i revistės "Kumbona e sė diellės", "Rreze drite", "Mbas Teje", etj. Ishte z/kryeredaktor i revistės kulturore-rinore "Vagues" (Valėt) nė katėr gjuhė tė huaja nė qytetin e Shkodrės. Eshtė bashkėautor i librit "Kualida" pėr gjeografinė, projekt i financuar nga Fondacioni "SOROS" (Tiranė,
1997), autor i librave "Me Kryq dhe Pendė" (Shkodėr, 1997), "Mes Kryqit e Atdheut" (Shkodėr, 2000), monografinė kushtuar Nėnė Terezės "Engjėll vuajtje dhe shprese" (Shkodėr, 2002) dhe bashkėautor nė monografitė "Dom Anton Kēira shėrbestar i Zotit e i Atdheut" (Shkodėr, 2002), "Lidhja Shqiptare e Prizrenit" (1962-2002), themeluesi e udhėheqėsi Ismet Berisha" (New York, 2002). Ėshtė redaktor i shumė librave me poezi, monografi e kujtime dhe ka shkruar parathėnien e tyre. Jeton dhe punon nė New York U.S.A.
Pėrjetėsimi i Nėnė Terezės
nė veprėn "Engjėll vuajtje dhe shprese"
Tė marrėsh pėrsipėr misionin e vlerėsimit tė njė vepre tė shkruar nga njė
studiues e publicist, pėr mua ėshtė sa e vėshtirė dhe njė obligim pėr tia
arritur me dashamirėsi qėllimit. Gonxhe Bojaxhiu, e njohur tashmė nga e
gjithė bota si Nėnė Tereza e Kalkutės, shumė herė ka qenė me mision nė Neė
York dhe nė shtete tė tjera tė SHBA-sė. Edhe pranė kishės katolike tė
shqiptaro-amerikanėve "Zoja e Shkodrės" nė Neė York, humanistja e paharruar
ka qenė dhe ėshtė takuar me meshtarėt tanė mons.Zef Oroshi dhe seminaristin asokohe sot famullitarin tonė dom Pjetėr Popaj.
Ardhja e saj mes shqiptarėve tė mėrguar nė tokėn amerikane, ka qenė njė moment emocional, njė kujtim i
shėnuar thellė nė mendjet e shqiptarėve dhe pėr mua qė mė nxiti tė shkruaj
pėr kėtė fisnike. Ajo ka shpėrndarė flladin e ngrohtė shpirtėror dhe tė
dhurojė sa mė shumė dashuri njerėzve tė braktisur, tė sėmurė me AIDS dhe
atyre qė kanė humbur shpresėn pėr vijimėsinė e jetės. Nė Kosovė dhe SHBA, kam
ndjekur me ndjenjė nacionale krenarinė dhe emrin e madh qė gėzonte shqiptarja
e vogėl fizikisht, por e madhe me zemėr dashurie, ashtu sikurse gjithnjė kemi
ditur tė ruajmė krenarinė si vend i vogėl, me figurėn e heroit tė lavdishėm
nacional, Gjergj Kastriotit "Kalorėsit dhe mbrojtėsit dinjitoz tė Krishtėrimit dhe tė civilizimit tė Evropės".
Nė konstelacionin e fytyrave tė ndritura tė Atdheut, kanė zėnė vend me
shkėlqim nė tė gjallė tė tyre Gjergj Kastrioti dhe Gonxhe Bojanxhi, qė erdhėn
nė histori, atėherė, kur njerėzimi kishte shumė nevojė pėr pėrsonalitetin e
veprėn e madhe tė tyre. Me kėto nota meditimi tė veēantė, lexova librin e
studiuesit dhe publicistit tė njohur Klajd Kapinova me titull kuptimplotė "
Engjėll vuajtje dhe shprese", kushtuar tėrėsisht figurės sė madhe botėrore Nėnė Tereza.
Shumė libra, janė shkruar mbi Nėnė Terezėn, nga biografė, historianė,
publicistė dhe stidiues nga Evropa, Amerika, Azia etj. Secili botim, nė tė
veēantat e tyre kanė njė subjekt dhe figurė, qė asnjėherė nuk do tė shterrojė
si tematikė. Si shqiptar, dua tė citoj vetėm njė biograf, studiues e
publicist tė shquar nga Kosova Dr.dom Lush Gjergji, qė i ka pėrkushtuar Nėnė
Terezės talentin dhe punėn e palodhur nė vite, nė dobi tė Shenjtėreshės sė
njerėzimit, duke dhuruar shumė vepra dinjitoze. Ai ka pėrcjellė kėshtu
lavdinė e popullit fisnik shqiptar tė mishėruar nė figurėn e Nėnės.
Ky libėr i ri, i shtohet fondit tė begatė tė shqiptares sė ndritur, e parė nė
njė kėndvėshtrim tė ri. Autori, pas njė pune hutumtuese 5-vjeēare, ofron njė
pjesė tė re dhe burimore, tė njė ngjarjeje njerėzore me shumė begati tė
ndritshme hyjnore, rrezatimi i sė cilės nuk ka kufi. Duke qenė njė dėshmi e
dashurisė sė Zotit, Nėnė Tereza, ka ngacmuar shpesh gazetarėt, biografėt dhe
studiuesit, tė cilėt, duke shkruar pėr kėtė humaniste kanė qenė pranė
dėshmisė sė saj nė misione, nė tė gjitha meridianet e paralelet e botės, duke
parė e lexuar nė punėn e Shenjtėreshės shėmbėlltyrėn e Shėn Franēeskut me
sandale, sari dhe katėr motra tė para tė vendosura ēdo shtet tė botės.
Gonxhe Bojaxhiu pėrjetoi dramėn e kėsaj bote plot plagė, qė kėrkon mė shumė
institucionin e dashurisė ndaj tė varfėrve, dhembshuri dhe ilaēin e humanizmit kristian pėr shėrim.
Ajo dhuroi dashuri pėr mė tė varfėrit e mė tė varfėrve. Ajo u ndesh pėrballė mjerimit tė tejskajshėm, tė shoqėruar pėrherė
me indiferentizėm vrastarė, ku shėmtira e jetės shkatėrron vetė jetėn. Ajo "
zgjodhi" luksin e gėrmadhave tė fakirėve tė Indisė, qė kundėrmonin erė
dekompozimi, duke synuar me dashurinė e njė nėne ringjalljen e kufomave buzė
vdekjes. E kush tjetėr, pėrveē njė Shėnjtėreshe, mund tė bėnte njė mision, tė
ringjallte njerėzit e dobėsuar nė maksimum nga brutaliteti i jetės
shkatėrrimtare. Ajo llogariste, qė nė zemrėn e shpirtin e ēdo tė lėnduari,
braktisuri, jetimi, tė vobektit tė risjellė buzėqeshjen dhe shpresėn. Tė
shėruarit e Saj, janė kėnaqėsia nė shenjė falėnderimi pėr misionaret dhe pėr
vetė Nėnė Terezėn. Ajo u fut nė ndėrgjegjėn e botės, me tė vetmen armė shpirtėrore e fizike, me dashurinė e saj.
Pikėrisht 5 vjet, pasi Nėnė Tereza ndėrroi jetė, autori Klajd Kapinova dhuron
pėr mbarė shqiptarėt qiriun e dritės dhe tė pėrjetimit tė fisnikes sė
ndritshme Nėnė Terezėn, dhuratė kjo e dhėnė nga Zoti i ynė i
gjithpushtetshėm. Ky libėr, i studiuesit shqiptar e bashkėatdhetar i Nėnė
Terezės, ka merita tė shumta, pasi ka hulumtuar e sistemuar me kujdes,
dashuri dhe pėrkushtim, njė vepėr tė parė gjatė njė shekulli nė Shqipėri. Kjo
vjen nga fakti, se Shqipėria e njohu Nėnė Terezėn pėr herė tė parė nė vitin
1989, kur ajo pėr herė tė parė zbriti nė aeroportin e Rinasit nė Tiranė, qė nė vitin 2002 pagėzohet me emrin e saj.
Libri ėshtė konceptuar me datat, ngjarjet, ēmimet vlerėsimet mė tė
rėndėsishme tė Nėnė Terezės, intervistė dhe esse, duke punuar me modesti nė
ndėrtesėn e re tė figurės sė humanistes. Veshja e thjeshtė dhe kėmbėt e
zbathura me sandalet nė pragfundin e shekullit XX, asnjėherė nuk qenė njė
pamje moralizuese, por sfidė stoicizmi, tė cilėn e pėrsėritė gjatė tėrė jetės
dhe misioneve, duke mėkuar gjithnjė ngrohtėsi aty ku varfėria ishte ulur
kėmbėkryq. Ajo ishte gjithnjė e gatshme, pėr tė sfiduar sėmundjet e
njėpasnjėshme qė e shoqėruan kudo ku shkeli pėllėmbė pėr pėllėmbė skutat e
varfėrisė sė ekonomisė sė konsumit, nė vendet mė tė prapambetura tė rruzullit.
Duke pėrshėmdetur autorėt e tjerė pararendės dhe mė tė riun qė na dhuroi kėtė
vepėr, shpresoj dhe besoj se tė tjerė libra do tė shkruhen nė tė ardhmen,
sepse Nėnė Tereza i pėrket historisė sė shenjtėrve, qė nderojnė krishterimin dhe popullin e tyre, ku lindėn pėr tė mbetur tė pavdekshėm.
"Nėnė Tereza, ėshtė poezia e jetės, poezia e njerėzve tė varfėr, ėshtė modeli
i veēantė i dashurisė nė vepėr, e cila duket tashmė e shpėrndarė si eter nė
veprėn e misionareve tė Saj, tė cilat me stoicizmin e tyre janė plazmor si
specie TEREZIANE, aq tė mirėpritura e tė respektuara...", vlerėson autori
Klajd Kapinova, nė shkrimin esse kushtuar Shenjtėreshės Nėnė Tereza.
Flesh mbi pėrmbajtjen e librit
Autori nuk ka menduar qė tė vėrė nė libėr foto tė Nėnė Terezės, mbasi ajo
ėshtė e unisuar si njė Shėnjtėreshė e adhuruar nga miliona tė varfėr nė mbarė
botėn. Libri hapet me parathėnie time, duke i lėnė hapėsirė e trajtesė tė
veēantė shpėrblimeve tė dhėna nga shtetet e ndryshme tė botės. Me interes
mund tė lexohen vlerėsimet pėr Nėnė Terezėn, duke filluar me papėt e Romės,
kardinalė, ipeshkėvij dhe klerikė tė ndryshėm, pėr tė ardhur me vlerėsimin qė
i kanė bėrė klerikėt katolikė shqiptarė nė Shqipėri, Kosovė dhe diasporė.
Kuptimplote janė vlerėsimet e klerikėve tė nderuar dom Pjetėr Popaj,
famullitar i kishės "Zoja e Shkodrės" nė Neė York, dom Anton Kēira nė kishėn
e "Shėn Palit" nė Detroit, dom Ndue Gjergji nė kishėn "Zoja Pajtimtare" nė
Beverly Hills, Michigan. Vlerėsimet e shkrimtarit Ismail Kadare, Prof. Sami
Repishtit, prof. Peter Prifti, akademik akademik Mark Krasniqi dhe njerėzve
tė tjerė dashur tė kishės, si: kryeredaktori i revistės "Jeta Katolike" Mark
K. Shkreli, Tonin Mirakaj, Tomė Paloka ("Trojet tona"), Fran Shkreli, Anton
Ēefa ("Dielli"), Luigj Ēekaj, Nikollė Bujaj, Lekė, dr. Ahmet Osja, Sheuki
Rroji, etj. Libri mbyllet me pėrjetimin e emrit tė Nėnė Terezės sot nė
Shqipėri dhe Kosovė, njė intervistė me mons. Lucjan Avgustinin, kur ka marrė
pjesė nė varrimin e Nėnė Terezės nė Kalkuta Indi dhe dy esse tė shkruar nga
autori Klajd Kapinova mbi figurėn e Nėnės Terezės. Vepra biografike ka 171
faqe dhe ėshtė botuar nėn kujdesin e Shtėpisė Botuese "Camaj-Pipaj" dhe
shtypur nė Shtypshkronjėn "Volaj" nė Shkodėr. Redaktor i librit ėshtė i ndjeri Prof.dr. Simon Pepa.
|